Rudaičiuose įsikūręs italas skinasi muzikinį kelią
Rudaičiuose gyvenantis italas Norberto SCARDOVI visoje Lietuvoje išgarsėjo po televizijos projekto „Lietuvos balsas. Kartos“, kuriame sėkmingai išsilaikė iki pat finalo ir pelnė daugybės žmonių simpatijas. Šiuo metu Norberto dienotvarkė sustyguota minučių tikslumu, mat koncertas veja koncertą, tačiau jis rado laiko duoti interviu „Bangai“ ir šiek tiek išsamiau papasakoti, kaip atsidūrė Lietuvoje ir kaip dainavimas tapo neatsiejama jo gyvenimo dalimi.
Atviliojo meilė
– Norberto, papasakokite, nuo kada pradėjote dainuoti. Galbūt dainavimo geną paveldėjote iš tėvų?
– Mano tėvai nedainuoja, tačiau muzika mane domina nuo pat mažens. Dar būdamas 16–18 metų dainavau su draugais, vietos grupe. Vėliau pradėjau dainuoti ir Sardinijos bažnyčioje. Būtent Sardinijoje lankiau ir muzikos mokyklą. Pirmiausia pradėjau groti fortepijonu, vėliau pats savarankiškai įvaldžiau gitarą, didžiulį malonumą man teikia ir būgnų mušimas. Kad ir kaip gerai grojau instrumentais, mane draugai vis ragino ir dainuoti. Pats niekada neturėjau tokių užmojų būti įžymus, stovėti scenos centre, kad visų žvilgsniai kryptų į mane. Man patiko groti instrumentais antrajame plane. Tačiau draugai neatlyžo ir aš pabandžiau. Toks amplua neišgąsdino, tad tęsiu toliau (šypsosi – aut. past.). Dabar pati mėgstamiausia veikla man yra dainavimas.
– Ar tiesa, kad į Lietuvą iš saulėtosios Sardinijos Jus atviliojo meilė?
– Taip, įsimylėjau lietuvaitę. Pradžioje buvo daug kelionių maršrutu Sardinija–Lietuva, Lietuva–Sardinija, tačiau, kai mes nusprendėme susilaukti kūdikio, supratau, kad reikia priimti sprendimą. Apsisprendžiau likti Lietuvoje. Gyvename Rudaičiuose, čia turime namą, didelį sodą – labai graži vieta. Man buvo svarbiausia, kad lietuviai draugiški žmonės. Italijoje įprasta manyti, kad šiauriečiai šaltesni, niūresni, tačiau taip nėra. Jei gerai nesijausčiau su Lietuvos žmonėmis, turbūt nebūčiau likęs. Tai labai svarbus aspektas. Be to, aš mėgstu iššūkius, tad nusprendžiau pažiūrėti, kaip klostysis mano gyvenimas Lietuvoje. Sardinijoje teko palikti savo darbą, šeimą, tačiau nesigailiu, nes Lietuvoje kol kas viskas klostosi gerai.
Sūnus paveldėjo muzikalumą
– Jūsų sūnui jau 5 metai, ar jis taip pat muzikalus?
– Taip, jį domina muzika. Galbūt reikšmės turėjo tai, kad stumdydamas kūdikio vėžimėlį dainuodavau.
– Būti italo dainininko partnere turbūt kiekvienai moteriai būtų iššūkis, juk nuolat koncertuojate, kur Jus supa gerbėjai.
– Mano partnerė nėra pavydi ir tai labai svarbu. Ankstesniuose santykiuose jau išgyvenau, ką reiškia pavydas. Dabar tiek aš skiriu erdvės savo partnerei, tiek ji man. Jau planavome oficialias vestuves, tačiau užklupusi koronaviruso pandemija pakišo koją. Bet viskas planuose. Aš esu laimingas su ja. Mano partnerė dirba psichologe, ji išsiskiria nuoširdumu, gerumu. Tačiau taip, aš esu romantikas, o ji ne.
– Ar Jums pavyksta gyventi tik iš muzikos, ar turite ir kitą darbą?
– Lietuvoje gyvenu tik iš muzikos. Žiemą groju kiekvieną savaitgalį ir kartais darbo dienomis, o ši vasara labai įtempta, groju, dainuoju kasdien. Noriu dar labiau tobulėti, augti muzikos srityje. Šiuo metu dainuoju koverius, tačiau turiu ir savo anksčiau parašytų dainų, tačiau man reikia žmogaus, kuris sukurtų joms aranžuotę ir pan. Mat anksčiau parašytos dainos labiau roko stiliaus, o Lietuvoje noriu būti populiariosios muzikos atlikėjas, ši muzika sklinda plačiau ir greičiau. Ieškau ir muzikantų, su kuriais galėčiau kartu koncertuoti, man reikia prodiuserio, kuris užsiimtų mano veiklos populiarinimu.
Koncertas veja koncertą
– Kaip apsisprendėte dalyvauti televizijos projekte „Lietuvos balsas. Kartos“?
– Jau labai seniai po mano koncertų žmonės man sakydavo, kad turėčiau dalyvauti kokiame nors televizijos šou, kad mane pastebėtų ir pan. Kelerius metus tą mintį brandinau, o praėjusiais metais, kai buvau vienas namuose, nežinojau, ką veikti – ėmiau ir užpildžiau anketą. Projekto nelaimėjau, tačiau tapau žymiai žinomesnis, sulaukiu labai daug užklausų dėl koncertų. Juk Lietuvoje nėra daug italų dainininkų. Tiesa, vieną žinau Vilniuje, tačiau jo pasirodymai akustiniai, tik su gitara. O mano braižas toks, kad koncertas turi virsti vakarėliu, kad žmonės ir šoktų, ir dainuotų. Šiuo metu per savaitę 4–5 kartus koncertuoju Palangoje, 1–2 Šventojoje. Nusimato darbinga vasara.
– Iš kur semiatės įkvėpimo savo veiklai?
– Noriu ir toliau gyventi iš muzikos, užtikrinti finansinį stabilumą šeimai. Paraleliai galėčiau dainavimo ir grojimo gitara mokyti ir mokinius, planuoju privačias pamokas. Įkvėpimas kaskart ateina skirtingais keliais. Būna, kad inspiruoja santykiai, būna, kad įkvepia gamta.
Agnė ADOMAITĖ
Asmeninio albumo nuotr.
