Amžiaus byla
Humoreska
Švintant Epilepsiją Vaiberienę pažadino šuns lojimas. Pažvelgė pro langą ir nustėro. Iš kieman įsukusio automobilio iššoko keturi kostiumuoti vyrai. Po akimirkos jie įsiveržė į namą.
– Kur Vaiberis Aristadijus? – sukriokė vienas iš jų.
Persigandusi Epilepsija tylėdama parodė į lovą. Pakeltam Aristadijui pakišo popiergalį su štempeliu:
– Štai jums orderis kratai ir areštui.
– Ačiū nereikia.
Įsakė liautis gudravus, staigiai apsirengti ir atkišti rankas. Spragtelėjo uždėti antrankiai.
– Gavome anoniminį pranešimą, tad esate įtariamas finansiniais nusikaltimais, – pareiškė pareigūnas.
Kiti trys jau naršė po kambarius.
– Kur kompiuteris su laikmenomis?
Šoko ištikti sutuoktiniai tylėjo ir tas jų akivaizdus laiko vilkinimas nervino kratą atliekančius vyrus. O dar Aristadijus ne iš piktos valios pasiteiravo:
– O kas tas y?
Pareigūnas keikdamasis atnešė iš automobilio kompiuterį ir parodė, kaip šis atrodo.
– A če monėi?
Su tokiu įžūlumu agentai susidūrė pirmą kartą. Įsiutę išvertė visas kertes ir surinko viską, kas tik galėtų padėti tyrimui – medinius skaičiukus, seną aplūžusį aritmometrą ir logaritminę liniuotę bei polietileninį maišelį su neaiškios kilmės baltais milteliais.
– Kur segtuvai su juodąja buhalterija? – uolumu išsiskyrė pats jauniausias iš to būrio.
– Neturime jokių segtuvų, – dievagojasi Vaiberiai.
– O tai kam jums šitas? – jaunuolis įtariamajam po nosimi pakišo skylamušį.
Aristadijus ilgai vargo, kol tam miesto vaikiui išaiškino, kad jie gamtinius reikalus atlieka lauko tualete ir tam procesui užbaigti skirti popieriaus lapai su juose išmušta skylute yra suveriami ant sienoje įkaltos vinies.
– Kai pro duris įeisite, jums ta vinis bus po kairei, o kai pritūpsite – po dešinei, – pridūrė Epilepsija ir pasitikslino: – Jūs kairiarankis ar priešingai?
– Dešiniarankis.
Epilepsija praskaidrėjo:
– Tamstai bus labai patogu.
Pareigūnai įgrūdo Aristadijų mašinon, sulipo patys. Paskutinis iš už tvarto atbėgo tas jauniklis.
Atvežtą Aristadijų Vaiberį uždarė į areštinę, parodė ir per žinias. Išklausęs prokurorus teisėjas leido jį suimti dviem mėnesiams. Staiga triukšmingai prasidėjęs tyrimas staiga ir sustojo. Niekas iš tyrėjų nebuvo dirbęs nei su mediniais skaičiukais, nei su logaritmine liniuote. Aritmometras visiems darė įspūdį ir nieko daugiau. Teko susirasti buvusį kolūkio buhalterį senį Vasiliauskį. Tas, apžiūrėjęs aritmometrą, pastebėjo, jog trūksta rankenėlės. Kol tą užsakė, kol pagamino, mėnuo ir pralėkė. Ištyrus baltuosius miltelius polietileniniame maišelyje paaiškėjo, kad tai rusiškas streptocidas. Dėl tvarkos dar mėnesį išlaikę Vaiberį paleido iš areštinės.
Grįžęs namo apkabino jo išsiilgusią žmonelę, išbučiavo.
– Na, ir kaip tu ten iškentėjai? – nenuleidžia ji akių nuo vyro. – Atrodai pasitaisęs.
– Gerai, – šypsosi Aristadijus. – Maitino tris kartus per dieną, dirbti nereikėjo, priaugau penkis kilogramus. O kaip tau sekėsi be manęs?
– Irgi puikiai, sutaupiau tris šimtus eurų.
Sėdi abu laimingi ir juokais nesitveria:
– Gerai čia mudu tą anoniminį skundą sugalvojome, kaip lengvai tris šimtus eurų uždirbome.
Algimantas VAŠKYS
