Antraščių skaitytojai
Šiandien ne vienas lietuvis savo raštingumą bandys pademonstruoti rašydamas Nacionalinį diktantą. Džiugu, kad jau septintąjį kartą rengiamas konkursas, skatinantis didžiuotis unikalia lietuvių kalba, kalbėti ir rašyti ja taisyklingai, kasmet sulaukia vis daugiau dalyvių. Tačiau net tokių gražių iniciatyvų fone neapleidžia bloga nuojauta, kad mes nebemokame ne tik rašyti, bet ir skaityti.
Greitėjantis gyvenimo tempas verčia gaudyti informaciją paskubomis, nesigilinant, galvoje susidėliojant vaizdą iš nuotrupų. Prisipažinsiu, kad ir pati skaitydama vieną ar kitą internetinį portalą dažnai akimis perbėgu tik straipsnių antraštes, nesigilindama į turinį. Atsiverčiu ir įdėmiau perskaitau tik vieną kitą patikusį straipsnį. O kaip elgiatės jūs? Tyrimai rodo, kad skaityti tampa per sunku ne tik jauniems, šio įpročio neturintiems žmonėms, bet ir tiems, kurie užaugo su knyga. Plinta tik antraštes skaitančių vartotojų atmaina. Štai kodėl dažnas interneto žurnalistas antraštei sukurti užtrunka daugiau laiko nei visam straipsniui parašyti. Antraščių skaitytojų smegenims reikia daugiau veiksmo, o ne gelmės.
Šiuolaikiniams moksleiviams jau tampa problema perskaityti vidutinio sudėtingumo tekstą ir jį suvokti. Nenuostabu. Juk šiuolaikiniai vaikai dienas leidžia prie kompiuterio. Daugelis jų net mokyklinius darbus spausdina kompiuteriu. Jame dažniausiai yra įdiegta gramatines klaidas taisanti programa, tad net nebereikia sukti galvos, kokią raidę įrašyti. Šiuolaikinės technologijos užvaldo vaikus, o knygos vis dažniau lieka dulkėti lentynose. Visais laikais žmonių kalbą turtinusios, vaizduotę lavinusios knygos yra iškeičiamos į populiaresnius informacijos šaltinius. Literatūra darosi per lėta, palyginti su tuo, kas vyksta elektroninėje erdvėje. Todėl prastėja jaunų žmonių skaitymo įpročiai. Tuo pačiu prastėja ir gebėjimas mintį reikšti sklandžia, raiškia bei vaizdinga kalba.
Akademikas Antanas Andrijauskas viename savo interviu gražiai pastebėjo, kad vyksta anksčiau viešpatavusios tekstinės, rašto civilizacijos nykimas ir galinga vaizdo kultūros ekspancija. Informaciją dabartinis žmogus perima jau ne iš knygų, o pirmiausia iš vaizdinės komunikacijos kanalų: televizijos ekranų ir kompiuterių monitorių. Kitoks informacijos perėmimo būdas sąlygoja ir kitokį tikrovės suvokimo bei mąstymo būdą. Rašto, knyginė civilizacija formavo vientisą pasaulio suvokimą, o iš tekančių vaizdų susidedanti iš ekranų perimama informacija gimdo kitokį – fragmentišką pasaulio suvokimą.
Taigi virtualus pasaulis greitai keičia realų mūsų gyvenimą, o jis naudojantis naujomis technologijomis tampa patogesnis. Ką darote, kai norite sužinoti kulinarinėje laidoje rodyto pyrago receptą, pasitikrinti, kokiomis valandomis dirba jūsų gydytojas, ar išsiaiškinti, kaip efektyviau iš suknelės išvalyti raudonojo vyno dėmę? Aš „googlinu“. Manau, jog didžioji dauguma jūsų daro tą patį. Daugelis mūsų jau neįsivaizduojame, kur rastume reikalingos informacijos, jei negalėtume naudotis visagale „Google“ sistema. Nebūtų nieko blogo, jei, informacijai tapus labai lengvai prieinamai, nenyktų žmogaus noras pažinti. Bet jis nyksta. Pamažu dauguma mūsų tampame pasyviais informacijos vartotojais. Atrodytų lyg ir turėtų būti atvirkščiai: kai nebereikia gaišti daug laiko informacijos paieškai, galėtume daugiau laiko skirti surinktoms žinioms analizuoti, interpretuoti, naujoms idėjoms kurti. Deja, ne viskas taip paprasta. Pasak psichologų, toks greitas informacijos vartojimas mažina mūsų analitinius gebėjimus, neugdo kūrybiškumo. Visai kitokias galimybes suteikia knygų skaitymas. Psichologai neabejoja, jog gilus skaitymas yra neatskiriamas nuo gilaus mąstymo. Pasak Bostone gyvenančios psichologės Haryanne Wolf, ramiai, lėtai skaitydami ne tik geriau įsigiliname į autoriaus mintis, bet ir turime didesnes kontempliacijos galimybes, gimsta įvairios asociacijos, išvados, analogijos, naujos idėjos. Štai Skandinavijoje jau ėmė populiarėti judėjimas „Slow reading, slow life“ („Lėtas skaitymas, lėtas gyvenimas“). Vienos leidyklos direktorė Lolita Varanavičienė įsitikinusi, kaip pamažu atprantame nuo pusgaminių ir greito maisto ir vis dažniau grįžtame prie malonaus lėto maisto gaminimo namuose, taip pamažu nuo paskubomis gaudomos informacijos ir antraščių skaitymo turėtume grįžti prie tekstų skaitymo, nesvarbu, ar jie bus popierinėse ar elektroninėse knygose. Labai norisi tuo tikėti.