Apie Gargždų „rojų“

Klaipėdos rajonas Lietuvoje garsus ne tik futbolo klubu „Banga“, tūkstančius kainavusiais suoliukais Klaipėdos gatvėje, bet nuo šiol ir nakvynės namais. Žinia apie atidarytus nakvynės namus greitai išplito ir sukėlė įvairių reakcijų.

Deja, dažniausiai neigiamų, esą benamiai neverti kišamų milijonų: nauji baldai, buitinė technika, įrengtas net rūkomasis – kur tai matyta? Šią poziciją puikiai atspindi viena iš mirgėjusių laikraščių antraščių „Klaipėdos rajono valkatoms – rojus žemėje“. Pavadinimas pagardintas netolerancijos prieskoniu ir gerokai hiperbolizuotas. Vargu ar kuris nors iš mūsų norėtų atsidurti tokiame „rojuje“.

Šis „rojus“ Gargžduose atsirado Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu. Dar 2010 m. vykusiame Tarybos posėdyje dalyvavę politikai vienbalsiai, be jokių diskusijų pritarė nakvynės namų projektui ir nusprendė prašyti lėšų iš Europos Sąjungos fondų. Iš pastarųjų buvo atriektas beveik 1 mln. Lt – nakvynės namų idėja įgyvendinta. Rugpjūčio mėnesį Taryba vėl vienbalsiai nutarė įsteigti Gargždų socialinių paslaugų centro padalinį – nakvynės namus. Tačiau, kai rugsėjo mėnesį beliko patvirtinti nakvynės namų tvarkos aprašą, kilo didžiausios diskusijos. Klausimais ir įvairiausiais pasvarstymais buvo „apdovanota“ Socialinės paramos skyriaus vedėja Dalia Gumuliauskienė, kuri viso labo yra tik pačių politikų sprendimų vykdytoja. Politikų subruzdimo priežastis aiški, mat ES skyrė lėšų „rojui“ pastatyti, tačiau, kaip juos išlaikyti, bus Savivaldybės rūpestis. Visgi šaukštai po pietų. Ausys linko besiklausant politikų klausimų apie tai, kiek bus nakvynės namuose etatų, kas jiems vadovaus, kam bus pavaldi ši įstaiga – ar dabar laikas tuo domėtis? Tas pats, kad pasiimtų žmogelis milijoninę paskolą ir pasistatęs namą pradėtų banko klausinėti, o kokio dydžio bus įmokos, kiek laiko jas turės mokėti. Vargu ar pavėluotus klausimus užduodantys politikai geba tinkamai atstovauti gyventojų interesams. Akivaizdu, prie namų darbų – posėdžių medžiagos – jie negaišta laiko.

Tarybos narys Egidijus Skarbalius kategoriškai pasisakė prieš nakvynės namų projektą. Anot jo, socialiniai darbuotojai užuot valę benamių, atsiprašant, užpakalius, verčiau padėtų daugiavaikėms šeimoms. Politiko nuomone, jei daugiau dėmesio būtų skiriama vaikų ugdymui, nereikėtų kovoti su tokiomis pasekmėmis. Neabejoju, kad E. Skarbalius turi daug bendraminčių. Tačiau norėtųsi paklausti, ar malonu tai daugiavaikei ar nedaugiavaikei šeimai sutikti šalia prekybos centro, autobusų stotyje ar tiesiog gatvėje slampinėjantį benamį. Mažų mažiausiai – nesaugu. Kelyje į darbą kone kasdien sutinku neįgaliojo vežimėlyje sėdintį vyriškį. Jis sustoja Smėlio gatvėje priešais „Bangos“ redakciją ir valandų valandas rūko, geria. Anksčiau nesibaimindavo viešai gerti alkoholinių gėrimų, tačiau dabar visada atvažiuoja su berods „Fantos“ buteliuku. Visgi skystis įtartinai rudas, primenantis alų. Prireikus, vyras čia pat nusišlapina. Vaizdeliai, verčiantys pagreitinti žingsnį ir nuleisti akis. Jau net nekalbu apie tai, kokį poveikį jie daro vaikams. Galbūt šis vyriškis net ne benamis. Tačiau lygiai taip pat dykinėja neturintieji namų. Juos sutikę gyventojai puola peikti valdžią „nieka neveiz, nier tvarkuos“. Kai benamiai miršta pusnyse, sudega, tada žurnalistai vėl atakuoja Savivaldybę su priekaištais, kodėl nebuvo užkirstas kelias nelaimėms. Vadinasi, valdžia buvo bloga, kai nebuvo nakvynės namų. O dabar bloga, nes juos pastatė. Šioje situacijoje belieka priminti Indijos lyderio M. Gandžio frazę: „Jei nori pakeisti pasaulį, pradėk nuo savęs“. Jei mums viskas blogai, keiskime savo požiūrį.

Rajono „rojaus“ spinduliuose jau šildosi vienas gyventojas. Tikėtina, kad paspaudus šaltukui, jis greitai džiaugsis naujais kambario draugais. Juk vietų – net 15!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių