Apie gyvenimo įgūdžius – nuo mokyklos suolo
Lietuvos mokyklose nuo ateinančio rugsėjo planuojama 1–10 klasių mokinius mokyti gyvenimo įgūdžių. Ar sveika valgyti saldumynus, kaip įsisiūti sagą, kada pradėti taupyti savo dienpinigius ir t. t.
Programos gairėse numatyta, esą gyvenimo įgūdžių mokymo programos tikslas yra mokiniams sudaryti galimybę nuosekliai ugdytis gyvenimui, suprasti sveikos gyvensenos nuostatas, mokytis saugoti savo ir kitų sveikatą bei gyvybę, pasiruošti kurti asmeninius ir profesinius santykius. Mokiniai taip pat mokysis pažinti emocijas, pastebėti savo ir kitų jautrumą.
Panašūs užsiėmimai jau vyksta
Naujai įvedama gyvenimo įgūdžių ugdymo programa mokyklų vadovams kelia abejonių. Konkrečiai atnaujinto ugdymo turinio gyvenimo įgūdžių programą Lietuvos ugdymo įstaigos turėtų pradėti įgyvendinti nuo rugsėjo 1 dienos. Daugelyje mokyklų jau dabar yra vedami SEU (socialinio ir emocinio ugdymo) užsiėmimai, kurie labai siejasi su šia programa: lytiškumo ir sveikos gyvensenos programos integruotos į daugelio dalykų turinį, žmogaus saugos pamokos, kuriose yra kalbama apie ekstremalias gyvenimo situacijas ir t. t.
Mokyklos tam skiria bent 1 savaitinę pamoką arba užsiėmimą priešmokykliniame ugdyme, taip pat yra žmogaus saugos pamokos. Gyvenimo įgūdžių programos pagrindinės turinio dalys susideda iš tokių temų, kurios ir yra socialinis ir emocinis ugdymas bei pasirengimas gyvenimui per gyvenimo įgūdžių stiprinimą.
Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazija jau yra parengusi ir išleidusi Asmenybės tikslų ir ūgties dienoraštį, kuriame mokiniai kelia savaitės, mėnesio, metų tikslus. Mokosi atpažinti savo vertybes ir jas nuolat peržiūrėti. Kiekvieną trimestrą turi galimybę nusimatyti ir su klasės vadovu aptarti socialinę ir pilietinę veiklą, nusimatyti savanorišką ir mokymosi tarnaujant veiklą. Šiame dienoraštyje mokiniai turi galimybę ne tik planuoti ir analizuoti savo pasiekimus gimnazijoje, bet ir kitur. Taip pat yra galimybė įsivertinti savo savaitės savijautą, peržiūrėti, kiek laiko skiriama mokslui, knygoms, neformaliam švietimui, o kiek laisvalaikiui, poilsiui ir kt.
Papildomų specialistų nereikės
Klaipėdos rajono gimnazijų vadovai teigia, kad specialistų šiai programai turės. Nors specialių gyvenimo įgūdžių programos apmokymų vis dar laukia, gimnazijų darbuotojai yra apmokyti ugdyti mokinių socialines ir emocines kompetencijas.
Pasak Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos direktorės Onos Sturonienės, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija anksčiau deklaravo, kad bus ruošiami specialistai gyvenimo įgūdžių programos įgyvendinimui, bet mokykla vis dar laukia žinių. Gimnazija specialiai paruoštų specialistų neturi, tačiau gyvenimo įgūdžių programos temos (psichoaktyvių medžiagų vartojimo, patyčių ir smurto, lytiškumo, socialinio ir emocinio ugdymo, pirmosios pagalbos ir kt.) sėkmingai integruojamos į skirtingus mokomuosius dalykus, klasių valandėles. „Gimnazijos mokytojai 100 procentų yra apmokyti ugdyti mokinių socialines ir emocines kompetencijas, turi šiai veiklai vykdyti jau susiformavusius įgūdžius. Manau, kad gyvenimo įgūdžių programos atskirų temų dėstymui mokytojų tikrai atrastume“, – teigė gimnazijos direktorė O. Sturonienė.
Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Loreta Kaltauskienė sakė, kad jų gimnazija specialistų taip pat turės. 95 proc. mokytojų (specialistų, klasės vadovų, administracijos) yra išklausę ir jau 15 metų įgyvendina Socialinio ir emocinio ugdymo programas nuo priešmokyklinio iki vidurinio ugdymo. „Yra puikių, savo darbą ir šią programą išmanančių kolegų, klasių vadovų, kurie nemažą dalį programos įgyvendina kiekvieną savaitę nuosekliai vesdami socialinio ir emocinio ugdymo klasės valandėlę“, – tvirtino gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui L. Kaltauskienė.
Mokyklų vadovai abejoja
Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos direktorės Laimos Navickienės nuomone, didžioji dalis šios programos turinio jau yra įgyvendinama. „Galbūt reikėjo tik papildyti žmogaus saugos programą mokymais apie elgesį ekstremaliomis sąlygomis, kas dabar aktualu“, – svarstė L. Navickienė. Anot „Vaivorykštės“ gimnazijos direktorės O. Sturonienės, šiuo metu mokyklos neturi lėšų pasamdyti profesionalių lektorių, kurie galėtų paįvairinti ir sustiprinti mokyklose atliekamą prevencinį darbą ir motyvuoti mokinius gyvensenai be žalingų įpročių, smurto, patyčių ir kt. Klasių vadovams tai galėtų būti didžiulė pagalba organizuojant ugdytiniams prasmingas išvykas, susitikimus ar įsigyjant reikalingas priemones programai įgyvendinti. „Jei dar yra manančių, kad ši programa nėra reikalinga, tuomet tegul atsako, ar remiasi geros mokyklos koncepcija? Šioje programoje vaikai mokosi atpažinti savo emocijas ir jas valdyti, atpažįsta nerimą, stresą, mokosi tyrinėti, dirbti ir bendradarbiauti komandose, priima sprendimus, mokosi ir geba suteikti pirmąją pagalbą“, – akcentavo Ievos Simonaitytės gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui L. Kaltauskienė.
Biudžetas sieks apie 2 mln. Eur
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija patvirtino, kad šių metų biudžete papildomai programai numatyta 2,034 mln. eurų. Kita lėšų dalis, kaip žmogaus saugai skirtos lėšos, yra įskaičiuotos į klasės krepšelį. „Papildomų lėšų programai įgyvendinti dar bus skiriama, tačiau šiuo metu negalime pasakyti sumos, nes nuo 2023 metų rugsėjo bus keičiamas Mokymo lėšų aprašas“, – teigė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Švietimo kultūros ir sporto komiteto pirmininkas Raimondas Simonavičius pritaria, kad tai bus naudinga ir svarbi programa, siekiant parengti jaunimą gyvenimui už mokyklos ribų. „Natūralu, kad suteikti vien žinių neužtenka, reikalinga parengti ne kuo daugiau žinančius, bet gyvenime sugebančius, naudingus sprendimus priimančius jaunuolius. Džiugu, kad ši programa apims labai didelį amžiaus spektrą nuo ikimokyklinukų iki vyresniojo amžiaus mokinių. Svarbu, kad šią mokymo programą dėstantys mokytojai būtų orientuoti į dabartinius vaikus ir laikmetį, kuriame gyvename“, – atkreipė dėmesį rajono Švietimo kultūros ir sporto komiteto pirmininkas R. Simonavičius.
Miglė GAIDENKAITĖ
Asociatyvi nuotr.
