Pokalbiai su gyvąja knyga atskleidžia pagarbą žmonių įvairovei

Gargžduose apsilankė „Gyvosios bibliotekos“ komanda.

Gargžduose rugsėjo mėnesį apsilankė „Gyvoji biblioteka“, kuri miesto centre pasidalijo asmeninėmis istorijomis. Spalio 21–22 dienomis Gargžduose bus organizuojami psichologinio atsparumo įgūdžių mokymai, kurių metu dalyviai bus supažindinami su įvairiais būdais, kaip padėti sau susidūrus su sunkiomis emocijomis ir išgyvenimais.


Atveria savo patirtis
„Gyvoji biblioteka“ – tai vieta, kur žmonės tampa tarsi atvertomis knygomis, pasakojančiomis savo asmenines patirtis, istorijas, griaunančias stereotipus apie socialinę atskirtį patiriančias visuomenės grupes. Tai neformalaus ugdymo metodas, didelio pasisekimo sulaukęs pasaulio mastu ir Lietuvoje pradėtas taikyti nuo 2007 metų kaip Europos Tarybos kampanijos „Visi skirtingi – visi lygūs“ dalis. Nuo to laiko „Gyvosios bibliotekos“ aktualumas nemažėja, o populiarumas auga ne tik jaunimo ugdymo srityje, tačiau ir kitose žmogiškuosius išteklius apjungiančiose srityse.
„Gyvosios knygos“ istorijų yra apie 9 (gėjus, migrantas, tarptautinis studentas Lietuvoje, žmogus poliamoriškuose santykiuose, žmogus su fizine negalia, feministė, biseksualas, žmogus su klausos sutrikimu, tamsiaodis Lietuvoje).


Praeiviai renginiu nesusidomėjo
„Mes turime daug renginių tiek didmiesčiuose, tiek ir miesteliuose. Šią vasarą važiavome į festivalius, kurie vyko Žagarėje, Rusnėje. Pastebėjome, kad, priklausomai nuo lokacijos dydžio, skiriasi žmonių bendravimas. Atvirame jaunimo centre Gargžduose kalbėjome su jaunuoliais ir užmezgėme kontaktą, o tada geriausiai pavyksta pokalbiai. Siekiame ir norime visoje Lietuvoje pasikalbėti su įvairių amžių grupėmis apie socialinę įvairovę, jų problemas ir patirtis, todėl labai kviečiame bendradarbiauti su atstovais iš skirtingų bend­ruomenių“, – ragina prisijungti sociologas, vienas iš gyvųjų knygų, Ivanas Trunovas.
Inga, taip pat viena iš gyvųjų knygų, turinti fizinę negalią, minėjo, jog šioje organizacijoje dalyvauja nuo jos įkūrimo Lietuvoje. „Labai žavi, kai skaitytojas (pašnekovas) noriai bendrauja, išdrįsta užduoti klausimų, kurie galbūt kartais nėra patogūs. Gargžduose rugsėjį buvau pirmą kartą, tačiau mūsų renginys nuliūdino, nes praeiviai renginiu nesusidomėjo…“ – kalbėjo Inga Filipovic.
Ivanas džiaugėsi, jog net jei ir keli žmonės dalyvauja „Gyvojoje bibliotekoje“, tai yra puiki proga pakalbėti giliau, artimiau ir ilgiau. „Tos istorijos veikia tuos, kurie atėjo. Kiekvienas šis pokalbis, kuris įvyksta tarp skaitytojo ir gyvosios knygos, yra mažas stebuklas, kuris sukuria naują įspūdį, supratimą bei įsijautimą“, – įsitikinęs sociologas Ivanas.


Sukuriama saugi erdvė
Kodėl yra svarbu tokius renginius rengti ir juose dalyvauti? „Su „Gyvąja biblioteka“ mes norime atskleisti paslėptą žmonių įvairovę, mažinti neįgaliųjų diskriminaciją. Atvažiuodami su įvairių socialinių grupių asmenimis ir jų istorijomis sukuriame tokią erdvę, kur galima drąsiai ir saugiai pažinti skirtingus žmones, kurie gyvena šalia mūsų“, – pasakojo aktyvistas Ivanas.
Prie „Gyvosios bibliotekos“ tarptautinis studentas Lietuvoje Ericas Sowu iš Ganos prisijungė 2023 m. liepą. „Man patinka prasmingas bendravimas su įvairiais žmonėmis, kuriems įdomu, kas yra kitaip. Kai apsilankėme Gargžduose, buvo turgaus diena – daugybė žmonių suvažiavo į nedidelę erdvę su daugybe prekių – man patiko, kaip miestas sutvarkytas – malonūs žmonės, plati gatvė, geros sanitarinės sąlygos. Manau, kad kiekvienas žmogus, įskaitant ir mane, turi daugybę netikrų prielaidų apie tuos, kurie laikomi „kitokiais“ ir „nelygiaverčiais“. Bet atvirai bendraudami, pasakodami savo istorijas įgyjame naują perspektyvą ir pamatome viską, kas su jais susiję, kitoje šviesoje“, – savo mintimis dalijasi Ericas.
Danielė DOMEIKYTĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių