Jaunimo darbuotoja skatina atsigręžti į psichinę sveikatą

„Psichologijos aš nesirinkau, tiesiog žinojau, kad tai – mano kelias“, – sakė gargždiškė V. Gedminė.

Gargždiškė Valdonė Gedminė – puikus pavyzdys, kaip, klausant širdies balso, drąsa pokyčiams atveda į pasitenkinimą ir pilnatvę teikiantį kelią.
Ne vienerius metus sėkmingą verslą vysčiusi moteris ryžosi siekti svajonės tapti psichologe. Ji šiuo metu dirba Gargždų atvirame jaunimo centre ir čia padeda jaunuoliams tausoti psichinę sveikatą bei įveikti kylančius išbandymus. Valdonė džiaugiasi, kad vis daugiau centro lankytojų drįsta kreiptis pagalbos.
– Kas lėmė sprendimą pasukti iš verslo į psichologiją?
– Psichologijoje norėjau būti po mokslų baigimo, bet… nepavyko. Psichologija manyje buvo visada, kažkur ten, giliai giliai ir vis išlįsdavo. Tai pasireikšdavo per neformalius mokymus, seminarus, knygas ir bendravimą su žmonėmis arba tiesiog jų stebėjimą sėdint gatvėje ir klausiant savęs: „O dėl kokios priežasties elgiamės vienaip ar kitaip“?
Psichologijos aš nesirinkau, tiesiog žinojau, kad tai – mano kelias. Jau priimdama pokyčių sprendimą atsisakyti verslo, pasiruošiau tam, kas manęs laukia kitokios veiklos srityje.
– Kaip veiklos pokytis pakeitė tavo pačios gyvenimą ir kasdienybę?
– 360 laipsnių kampu. Kai Gargžduose turėjau kavinę, ieškojau darbuotojų, o dabar pati esu darbuotoja. Ech… Viskas keičiasi ir asmeniniame gyvenime. Kasdienybė kitokia, bet aš ta pati ir su dar didesniu patirties bagažu.
– Pradėjote dirbti Gargždų atvirame jaunimo centre su paaugliais. Kaip vertinate šią patirtį?
– Tai nuostabi ir labai praturtinanti patirtis. Esu laiminga būdama su jaunuoliais, jie mane įkvepia laisvei, drąsai, kūrybiškumui.
– Kaip sekasi dirbti su jaunuoliais? Ar jie drįsta kreiptis pagalbos?
– Gargždų atvirame jaunimo centre dirbu jau pusmetį. Manau, kad jau pamažu įgaunu pasitikėjimą ir turiu ryšį su jaunuoliais. Tuo labai džiaugiuosi. Esu dėkinga jiems už pasitikėjimą. Pastebiu, kad dauguma jaunų žmonių drąsiai kreipiasi ir tai yra didelis žingsnis link suvokimo, kad patys esame atsakingi už geresnę savo psichologinę sveikatą.
– Gal galite apibūdinti, kuo vadovaujatės konsultuodama jaunuolius?
– Lygiavertiškumu. Esu tokia pat kaip ir jie, tad aš mokausi iš jų ir pripažįstu, kad nežinau, klystu…Taip pat labai svarbu nuoširdumas.
– Kaip patartumėte žmonėms kasdienybėje palaikyti psichinę sveikatą?
– Paklauskime savęs: „Ką galiu padaryti, kad šiandien būčiau laiminga? Kaip aš jaučiuosi? Ar esu šiandien patenkinusi visus savo fiziologinius poreikius? Ar turėjau minutę sau, kur pasikraunu judėti pirmyn?“
Psichologine sveikata turėtume lygiai taip pat rūpintis kaip ir fizine. Jei nematome, tai nereiškia, kad to nėra. Juk profilaktiškai pasidarome kraujo tyrimus, tad profilaktiškai sustokime ir kasdien pasižiūrėkime, ką kūnas mums nori pasakyti apie psichologinę būseną.
Pavyzdžiui, jei dažnai skauda galvą ir nėra fiziologinių pokyčių, tai gal esame nuolatiniame strese ar įtampoje? Gal nepailsime? Neatsipalaiduojame savo mėgstamoje veikloje?

Kalbėjosi Elzė BRIDIKYTĖ
Asmeninio archyvo nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių