Apklausa: kaip gyventojai padeda savo sergantiems artimiesiems?
Gyventojai savo sergantiems artimiesiems padeda įvairiausiais būdais – vieni perka vaistus ir maisto papildus, kiti eina pasivaikščioti gryname ore, treti ligoniams gamina sveiką maistą, o kai kurie nusprendžia palepinti nesveiku maistu. Kuris būdas yra tinkamiausias – atsako gydytoja dietologė.
63 proc. gyventojų pasveikti sergančiam ar po ligos atsigaunančiam savo artimajam padeda pirkdami vaistus ir maisto papildus, atskleidė lapkričio mėnesį bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi apklausa.
55 proc. gyventojų teigė kartu su sergančiu artimuoju einantys pasivaikščioti gryname ore, o kas antras (50 proc.) – gaminantys sveiką maistą.
„Labai džiugina, kad artimieji įsitraukia į ligonio gydymą ir pasitardami su gydančiais gydytojais rūpinasi reikalingais vaistais ir papildais, taip pat maitinimu ir sveikatai palankiu maistu. Geriems gydymo rezultatams taip pat svarbu fizinis krūvis ir streso valdymo priemonės, todėl ėjimas pasivaikščioti ir buvimas gryname ore bei užsiėmimas kitokia mėgstama veikla sustiprina žmogų ne tik fiziškai, bet ir emociškai“, – komentuoja tyrimo rezultatus gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė.
Svarbiausia – valgyti ir išvengti mitybos nepakankamumo
16 proc. gyventojų nurodė lepinantys susirgusius artimuosius jų mėgstamu, nors ir nesveiku maistu. Pasak gydytojos dietologės, kai užklumpa liga, dažniausiai norisi sujungti visas kiek įmanoma sveikimą skatinančias priemones – nuo sudėtingų operacijų ir gydymo schemų iki labiausiai subalansuotos ir sveikatai palankiausios dietos. Visgi kartais nutinka taip, kad visiems gerai žinoma sveikatai palanki ir subalansuota dieta ligoniui, o ypač sunkiam ligoniui gali dar labiau pabloginti jo būklę.
„Dėl šios priežasties sunkių ligų ir būklių atvejais, kai gresia arba jau yra diagnozuotas mitybos nepakankamumas, labai svarbu, kad žmogus apskritai valgytų. Ir valgytų kiek įmanoma jam mėgstamą bei malonų maistą. Sveikatai palankaus maisto eilė ateis tuomet, kai ligonis pasveiks ir nebeliks mitybos nepakankamumo grėsmės“, – akcentuoja gydytoja E. Cikanavičiūtė.
Mitybos nepakankamumą gali išduoti svorio ir kūno masės indekso (KMI) bei suvalgomo maisto porcijos sąmoningai neplanuotas sumažėjimas ūminės ar lėtinės ligos fone.
Sergant reikia daugiau energijos ir baltymų
34 proc. apklausos dalyvių sergančius artimuosius gydo liaudiškais metodais, o 28 proc. su ligoniu užsiima jo mėgstama veikla: knygų skaitymu, dėlionėmis, filmų žiūrėjimu ir kt.
Gydytojos dietologės teigimu, siekiant geriausių rezultatų, būtinas kompleksinis šiuolaikinis ligų gydymas, todėl negalima išskirti, kuri gydymo dalis pacientui padeda labiausiai. Taip pat nėra ir vieno universalaus sergančiojo mitybos modelio, kadangi ligos ir klinikinės situacijos skiriasi.
„Tačiau tikrai žinome, kad visų sergančių valgymo režimas turėtų būti reguliarus. Esant sunkioms ligoms ir būklėms, ypač svarbu, jog būtų užtikrinamas didesnis energijos ir baltymų suvartojimas su maistu, o jei to nepavyksta padaryti valgant įprastai – specialios medicininės paskirties gėrimais“, – sako gydytoja E. Cikanavičiūtė.
Medicininės paskirties gėrimai pasižymi didesne energine verte ir gausesniu baltymų kiekiu, kas yra itin svarbu kovojant su liga bei mitybos nepakankamumu. Be kitų pagrindinių maistinių medžiagų – angliavandenių ir riebalų, jie taip pat praturtinti organizmui reikalingais vitaminais, mineralinėmis medžiagomis, kai kurie iš jų ir omega-3 riebalų rūgštimis.
„Kadangi tai yra standartizuoti produktai, kur kas paprasčiau galima prognozuoti suvartojamų energijos ir maistinių medžiagų kiekį ir tai, ar pacientas patenkina savo poreikius. Taip pat jie patogūs vartoti, todėl tinka ne tik įtraukti į dienos racioną tarp įprastų valgymų, bet ir tuomet, kai galimybių valgyti nėra, pavyzdžiui, belaukiant prie gydytojo kabineto“, – sako gydytoja dietologė.
Artimiesiems niekaip nepadeda tik mažuma
Mažiau nei dešimtadalis (7 proc.) apklausoje dalyvavusių žmonių teigė nieko ypatingo nedarantys susirgus artimajam.
„Labai norėtųsi, kad sergančiojo artimieji kartu su gydytoju ir visu medicinos personalu bei pačiu pacientu aktyviai įsitrauktų į gydymo procesą. Geriausia iliustracija, kad artimieji ypač svarbūs gydymo komandos nariai, tai atsiradęs ir didėjantis savanorių poreikis gydymo įstaigose. Artimieji ar savanoriai svarbūs dorojantis ne tik su paprastais buities ir asmeninio apsitarnavimo rūpesčiais, bet ir teikiant psichologinę paramą. Ir, aišku, gelbstint atsiradus su mityba susijusiems iššūkiams“, – konstatuoja gydytoja E. Cikanavičiūtė.
„Spinter tyrimai“ reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko „Supportan“ užsakymu, tyrime dalyvavo 1015 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
Pranešimas žiniasklaidai