• 29 rugsėjo, 2021
|

Aplinkos viceministrė apie Jungtinių Tautų klimato kaitos ataskaitą: „Mokslinė tikrovė nepalieka teisės atidėlioti Žaliąjį kursą“  

Lietuva kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis turi suremti pečius ambicingesniems klimato krizės suvaldymo tikslams pasiekti, kartu atrandant sprendimus sau ir kitiems žemynams, kaip ekonomiką paversti klimatui neutralia, pagerinant gyvenimo kokybę ir nepaliekant nieko užnugaryje.

Taip teigia aplinkos viceministrė Gintarė Krušnienė, komentuodama Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaitą.

Pirmadienį prie Jungtinių Tautų veikianti komisija įspėjo, kad pagrindinis pasaulio temperatūros limitas – globalinis atšilimas iki 1,5 laipsnio – bus pasiektas arba viršytas vos daugiau nei per dešimtmetį, jeigu vyriausybės nesiims sparčių sprendimų atsisakyti iškastinio kuro.

Pirmadienį IPCC patvirtino neabejojanti, jog atmosfera, vandenynas ir Žemė šyla dėl antropogeninės veiklos. Ataskaitos santraukoje politikams įvardijama, kad praėjusį dešimtmetį globali temperatūra buvo 1,09 laipsnio aukštesnė nei 18501900 m. Pasaulinis vidutinis jūros lygis nuo 1901 iki 2018 m. pakilo 20 cm, o pastaruoju metu jūros lygio kilimo tempas padidėjęs beveik trigubai, palyginti su 1901–1971 m. laikotarpiu.

Paryžiaus klimato susitarimu 2015 m. pasaulio valstybės užsibrėžė, kad pasaulinės temperatūros augimas neviršytų 1,5 laipsnio, arba būtų žymiai mažesnis nei 2 laipsnių lyginant su ikiindustriniu lygiu. Lietuvos teritorijoje šis kritinis planetai ir žmogaus civilizacijai limitas jau perkoptas – vien 1961–2021 m. vidutinė metinė oro temperatūra šalyje pakilo 2,2 laipsnio.

„Ataskaita parodo, kad Paryžiuje išsiderėta riba gali būti išlaikyta tik sumažinant šiltnamio dujų emisijas per būsimą dešimtmetį. Jeigu sustabdyti globalinį atšilimą ties 1,5 laipsnio riba nepavyks, kai kurioms nedidelėms valstybėms Ramiajame vandenyne tai reiškia, kad, dar sparčiau kylant jūrų lygiui, išnyks jų teritorija, o Lietuvai tai yra žinia, kad žmonių migracija į Europos Sąjungą iš klimato paveiktų kraštų tęsis, tik dėl kitų priežasčių – dėl dykumėjimo, vandens išteklių stokos ir kitų prastėjančių išgyvenimo sąlygų“, – sako Gintarė Krušnienė.

IPCC ataskaitoje įvardijama, jog „atšilimas jau lemia daug orų ir klimato kraštutinumų kiekviename Žemės rutulio regione“. Anot Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, šių metų vasarą Lietuvoje tris kartus registruotas stichinis reiškinys – kaitra. Per Valstybės dieną, liepos 6-ąją, sostinėje užfiksuotas rekordinis lietus, kai per mažiau nei 12 val. prilijo 79,7 mm kritulių (nuo katastrofinio meteorologinio reiškinio rodiklį skyrė vos 0,3 mm). 2020 metai Lietuvoje buvo šilčiausi per visą meteorologinių stebėjimų istoriją, o pernai visų 12 mėnesių vidutinė oro temperatūra pirmą kartą buvo teigiama.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterres įspėja, kad atidėliojimui ir pasiteisinimams laiko nebeliko. „Mes savo ruožtu su Prezidentu Gitanu Nausėda, aplinkos ministru Simonu Gentvilu į Klimato kaitos konferenciją COP26, kuri vyks lapkritį Glazge, važiuosime parengę namų darbus – pasitvirtinę Klimato kaitos valdymo darbotvarkę“, – teigia aplinkos viceministrė.

Seimas birželio 30 d. vienbalsiai pritarė, kad pagal šią darbotvarkę Lietuvoje šiltnamio dujų emisijos sumažėtų trečdaliu iki 2030 m., o iki amžiaus vidurio Lietuvos ekonomika, kaip ir kitų Europos Sąjungos kraštų, jau būtų klimatui neutrali. 

„Šalia darbotvarkės priemonių pradedame ir kitus ne mažiau svarbius judesius – paskatinti gyventojus rinktis mažataršius automobilius ir už tai nemokėti taršos mokesčių, taip pat iškastinio kuro subsidijas keisti paramos instrumentais tvariems sprendimams ir įrengimams diegti“,  – sako Gintarė Krušnienė.

Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui įvardijus, kad „ataskaita turi nuskambėti kaip laidotuvių varpai angliai ir iškastiniam kurui, iki kol jie nesunaikino mūsų planetos“, Aplinkos ministerija savo ruožtu taip pat ieško galimybių, kaip iš Lietuvos gelmių išvis nebeišgauti iškastinio kuro.

IPCC ataskaita apibendrina mokslo, technikos, socialines bei ekonomines studijas apie klimato kaitos būklę, jos poveikį ir būsimą riziką, taip pat apie klimato kaitos greitį. Ataskaita parengiama remiantis daugybe mokslinių straipsnių, kuriuos peržvelgia ir apibendrina specialiai šiam tikslui sudaryta darbo grupė.

Ši ataskaita kitais metais bus papildyta antrąja dalimi – klimato krizės poveikio apžvalga, ir trečiąja dalimi – galimų sprendimų būdais.

LR aplinkos ministerijos informacija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių