Ariogaloje sujaudino nacionalinė meninė konferencija Holokausto aukoms atminti
Lietuvoje, minint Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, Raseinių rajono kultūros centre Ariogaloje surengta nacionalinė meninė konferencija „Prarasta ir atrasta Lietuvos žydų bendruomenės istorija“. Tai – jau 11-asis toks renginys Ariogaloje, kurį organizavo Raseinių rajono Ariogalos gimnazija kartu su Tarptautine komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti. Konferencija Ariogaloje dar kartą suvienijo skirtingas kartas ir bendruomenes bendram tikslui – saugoti istorinę atmintį, puoselėti pagarbą žmogui ir perduoti ją jaunajai kartai, kad tai, kas įvyko, niekada nebūtų pamiršta.
Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena minima sausio 27-ąją, nes 1945 metais buvo išlaisvinta nacistinės Vokietijos įkurta Aušvico koncentracijos stovykla.
Pasak Ariogalos gimnazijos direktoriaus Arvydo Stankaus, „vienas iš renginio tikslų – prisiminti tuos, kurie neturėjo pasirinkimo tarp gyvenimo ir mirties…“
Konferencijoje dalyvavo ir susirinkusiuosius sveikino svečiai, atvykę iš įvairių institucijų ir šalių: Ingrida Vilkienė, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti direktoriaus pavaduotoja – švietimo programų koordinatorė; Shimon Pesac, Izraelio valstybės ambasadorės pavaduotojas / konsulas; Raseinių rajono savivaldybės meras Arvydas Nekrošius; Dainius Babilas, Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorius; viešnios iš Jungtinių Amerikos Valstijų – litvakė Sara Klompus ir edukatorė Christine Beresniova, kiti svečiai.
Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti direktoriaus pavaduotoja, švietimo programų koordinatorė I.Vilkienė renginyje jaunajai kartai akcentavo, jog prieš 81 metus pasibaigė pragaras žemėje, Aušvice. Užrašas virš koncentracijos stovyklos vartų ,,Darbas išlaisvina“ buvo tarsi pasityčiojimas – ten žmonės buvo brutaliai kankinami, išnaudojami, tiesiog naikinami. Negana to, kuomet naciai iš okupuotų kraštų jau buvo stumiami, dar nutarta kalinius varyti į Vokietijos gilumą – ten panaudojant kaip darbo jėgą. Iš Aušvico išvaryta pėsčiomis apie 56 tūkstančiai įkalintų, nualintų žmonių, daugiausia žydų, tad šis varymas pėsčiomis buvo pavadintas Mirties žygiu. Nuo 1989 metų vykstant Gyvųjų maršui („March of the Living“) jau naujos kartos ateina, prisimena ir perduoda atmintį dabartiniame Aušvico muziejuje.
Aušvico muziejaus duomenimis, Antrojo pasaulinio karo metu čia kalėjo keliasdešimt žmonių iš Lietuvos, tačiau niekada nebus surasta duomenų apie vaikus, atvežtus į Aušvicą 1944 m. iš Kauno geto. „Vaikų akcijos“ metu jie buvo iš karto negailestingai sunaikinti. Mes negalime pakeisti istorijos, bet ją turime žinoti, reziumavo I. Vilkienė, pakviesdama prisijungti prie tarptautinės Pasaulinio žydų kongreso organizuojamos iniciatyvos ,,Mes Atsimename / We Remember“.
Meniniuose, literatūriniuose paruoštuose siužetuose, kompozicijose konferencijos svečiai buvo pakviesti kartu keliauti tragiškos žydų istorijos keliais Biržuose, Marijampolėje, Josvainiuose, Krakėse, Baisogaloje, Kaune, Vilniuje bei kitose vietovėse. Ariogalos kultūros centro salėje jaunoji karta kvietė akimirkai sustoti, įsiklausyti ir pajusti: nostalgijoje, skausme ir ten, kur rodosi aplink vien tik tamsa, vis tiek ieškoti šviesos.
Pasak šio renginio organizatorės I. Vilkienės , pamatėme jautrias, tikroviškas istorijas, kurių miestuose ir miesteliuose buvo tūkstančiai, o emocijas, patirtis parsinešime į savo mokyklas, kolektyvus, namus. Ariogalos gimnazijos mokytojai su Pasaulio tautų teisuolės Janinos Tarapaitės – Šliburienės vardo Tolerancijos ugdymo centru (vadovė mokytoja Rasa Zakaitė) priešakyje yra šios konferencijos impulsas, o mokiniai jau geba bendražmogiškas vertybes ir norėtųsi tikėti, jog esant ekstremalioms situacijoms ,,nestovės po medžiu“.
Atminimo dienos epiloge nuskambėjo konferencijos vedėjos, mokinės Airos žinia: Istorinė praeitis vadinama Atmintimi. Ir Atminimas tų, kurie Holokausto ugnyje sudegė savo gyvenimo pradžioje, pusiaukelėje. Iš žmonių nacizmas tą prigimtinę žmogišką privilegiją mirti natūralia mirtimi žvėriškai atėmė…
Holokausto metu sistemingai persekiota ir nužudyta apie 6 milijonus Europos žydų: apie 200 000 sudaro 1941-1944 m. nužudytieji Lietuvoje. Holokausto metu beveik visiškai sunaikinta 600 metų Lietuvoje gyvenusi žydų bendruomenė.
Arūnas MIKALAUSKAS
Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokytojas
Raseinių rajono savivaldybės nuotr.
