Judrėnų kraštas niekada nepamiršo Stepono Dariaus
Praėjus 130 metų pamiškės sodyboje, kur anksčiau buvo Rubiškės kaimas, dabar vadinamoje Dariške, Stepono Dariaus tėviškėje, bei jo vardo Judrėnų mokykloje rinkosi Lietuvos aviacijos muziejaus, vietos savivaldos, seniūnijos, kultūros, bendruomenės, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos, žiniasklaidos atstovai. Vienas iš prasmingo renginio tikslų – 130-ųjų Stepono Dariaus gimimo metinių proga dar kartą prisiminti, kad Darius ir Girėnas drąsiu skrydžiu, savo gyvybe įrašė lietuvių tautos sielon didžių darbų troškimą, skatino atlikti kilnius darbus, išgarsino Lietuvą.
Tėviškė pagerbia savo didvyrį
Lygiai toje pačioje vietoje, 1896 m. sausio mėnesį šalia Judrėnų, tuometiniame Rubiškės vienkiemyje, Jucevičių šeimoje gimė sūnus , kuris Judrėnų bažnyčioje sausio 10 dieną pakrikštytas Stepono vardu.
Sausio 9 dieną minint Stepono Dariaus gimtadienį jo vardo mokykloje vyko Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijos, Endriejavo pagrindinės mokyklos, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos ir šeimininkų tinklinio turnyras. Be to, čia skambėjo gyva muzika, minėjimo kulminacijoje – atliekama eisena nuo mokyklos iki Judrėnų Šv. Antano Paduviečio bažnyčios. Aplankomas paminklas miestelio centre, kuris skirtas skrydžio 85 metinėms. Tuo metu memorialiniame muziejuje – tėviškėje Lietuvos aviacijos muziejininkas Pijus Poškus, vietos padalinio muziejininkai Mečislovas Raštikis, Rimantas Rubavičius ir kiti skaito pranešimus iš kurių tarsi išplaukia minimo kraštiečio gyvenimo epizodai.
Savo vaikystę Rubiškėje, Steponas Darius prisiminė taip:
„ Aš ten gimiau, ten basas po laukus, miškus bėgiojau. Ten parietęs savo galvelę, akimis sekiau padangėmis skrendančius paukščius ir galvojau, kad turbūt labai gera ir smagu iškilti taip aukštai ir plasnoti iš vietos į vietą. Nei kojos pavargsta, nei akmenys, nei dilgėlės į jas duria…“. Tada tai buvo tik naivios kūdikio svajonės.
Būdamas dešimt metų Stepukas su šeima atsiduria JAV. Jau pradžios mokykloje pamėgo techniką, buvo stropus, pavyzdingas mokinys. 15 metų būdamas dirba sparnuotosios mašinos išradėjų brolių Raitų parduotuvėje, kur susipažįsta su lėktuvų skridimo būdu.
25 mėnesius tarnavo savanoriu Amerikos kariuomenėje, 1920 m. mokosi Čikagos universitete ir lanko artilerijos atsargos karininkų kursus.
Tautinė spauda stiprino Stepono Dariaus patriotiškumą ir meilę tėvynei tad pasiryžo pagelbėti Lietuvai savo žiniomis, patyrimu kare ir 1920 m. liepos 27 d. grįžta Lietuvą.
Lietuvoje – aktyvus visuomenininkas
Kaip Steponas mylėjo gimtąjį vienkiemį Rubiškėje, rodo įrašas dienoraštyje: ,, rugpjūčio 13 d. pasiekiu tėvynę, rugpjūčio 14 d. aplankau tėvo ir senolių kapus, rugpjūčio 15 d. nueinu į Judrėnus“. Tais pačiais metais įstoja tarnauti Lietuvos kariuomenėje, Kaune. Čia aktyviai dalyvauja sportiniame, visuomeniniame laikinosios sostinės gyvenime, Klaipėdos krašto prisijungime prie Lietuvos.
1923 m. birželio 23 d. sužaidęs Lietuvos futbolo rinktinės pirmosiose varžybose su Estija tampa tarptautinės klasės žaidėju. Beje, S. Darius buvo vienas iš Lietuvos futbolo lygos įkūrėjų ir pirmininkų, taip pat vienas iš Lietuvos futbolo teisėjų kolegijos kūrėjų.
Be to, žaidė ledo ritulį, užsiėmė boksu ir lengvąja atletika, buvo krepšinio, beisbolo pradininkas. Pirmasis išleido brošiūras apie krepšinį ir beisbolą, tad laikomas šių sporto šakų skiepytoju Lietuvoje. Taip pat buvo pirmasis Lietuvos kūno kultūros sąjungos pirmininkas ir „ Sporto žurnalo“ įkūrėjas .
„Nenurimsiu, kol neturėsim stadiono“, – sakydavo S. Darius. Ir nenurimo. Kartu su draugu inžinieriumi Kęstučiu Bulota ėmėsi projektavimo darbų. S. Darius ne tik nuolat ieškojo paramos, organizuodavo sportininkų talkas statant stadioną, bet nemenkai prisidėjo ir finansiškai.1925 m. Ąžuolyne buvo įrengtas stadionas, dabar žinomas Dariaus ir Girėno vardu.
Amerikoje nusiperka lėktuvą, gabena įvairias siuntas, steigia skraidymų bendrovę,1928 m. kovo 16 d. gauna aukščiausią valdžios išduotą liudijimą, įvertinamas kaip vienas geriausių centrinių, vakarinių Amerikos valstijų lakūnų, su teise vežioti keleivius ir prekes.
Tėvynės garbei – per Atlantą
1922m. spalio 12 d. atlikęs pirmąjį skrydį, iš Lietuvos išvyksta į JAV 1927 m. gegužę, jau būdamas patyręs lakūnas kapitonas, ore išbuvęs 377 valandas. Artimiems draugams paklaustas, kada grįš, pareiškė: ,,Aš į Lietuvą iš Amerikos parskrisiu“.
Amerikoje nusiperka lėktuvą, gabena įvairias siuntas, steigia skraidymų bendrovę,1928 m. kovo 16 d. gauna aukščiausią valdžios išduotą liudijimą, įvertinamas kaip vienas geriausių centrinių, vakarinių Amerikos valstijų lakūnų, su teise vežioti keleivius ir prekes.
1928 m. pavasarį Steponas Darius išsako savo idealus namiškiams:
,,Reikia Tėvynės garbei perskristi Atlanto vandenyną“. Tolimesnis darbas JAV prekybinėje aviacijoje iš esmės skirtas lėšų kaupimui, idėjų realizavimui.
1932 m. pavasarį susipažįsta su lakūnu Stasiu Girėnu. Bręsta skridimo į Lietuvą planas, kreipiamasi į lietuvių visuomenę, renkamos lėšos, iškeliamas tikslas– lietuvių tauta laukia iš savo sūnų ir drąsesnių žygių , mes laikome savo pareiga tai atlikti.
1933 m. liepos 15 d. rytą idėja realizuojama – Stepono Dariaus ir Stasio Girėno pilotuojama ,,Lituanika“ atsiplėšia nuo Šiaurės Amerikos žemyno, pradėdama apie 8000 km. skrydį į Lietuvą.
Įveikė Atlantą, nenusileidę nuskrido 6411 km, pasiekė antrą rezultatą pagal tolį ir ketvirtą pagal išbūtą laiką ore 37 val. 11 min., tačiau žūsta Vokietijoje, Soldino miške liepos 17 d. naktį.
Po Stepono Dariaus žuvimo Rubiškė buvo pavadinta Dariaus kaimu. 1933 m. spalio 15 d. Dariaus kaimo Pavasarininkų organizacijos jaunimas sode pasodino ąžuoliuką, kurį pavadino „Dariaus ir Girėno medžiu“. „Dariaus ir Girėno medis“ žaliuoja ir šiandien.
Skrydis išgarsino lietuvius, tautos sūnus, buvo vienas tiksliausių to meto aviacijos istorijoje, įrodė , kad įmanoma nutiesti reguliarų oro kelią tarp Europos ir Amerikos žemynų. Legendinis skrydis taip pat išgarsino ir Judrėnus, susiejo šį kraštą su aviacijos istorija.
Globaliu mastu Lietuvos istorijoje liko nepamirštamas žygdarbis, įkvėpimas, pasididžiavimas, dalinai atkurtos legendinių lakūnų tėviškės- memorialiniai muziejai, vyksta kasmetiniai skrydžio minėjimai, didvyrių vardais pavadinta daugiau nei šimtas gatvių, aikščių, kitų viešųjų erdvių, mokyklų.
Judrėnuose – skraidymo mokykla jaunimui
Jauni, patriotiškai nusiteikę žygeiviai, 1969 m. kieme po didžiuoju ąžuolu supylė pilkapį ir pastatė didžiulį akmenį su įrašu „Dariui ir Girėnui“. Išlikusiame akmeninių namo pamatų kampe buvo pritvirtinta granitinė atminimo lenta su įrašu „Atlanto nugalėtojo Stepono Dariaus gimtinė. 1896–1933“. Po to sovietinė valdžia sunaikinti Dariškės jau nebedrįso. Po „Lituanicos“ skrydžio 50-mečio jubiliejaus nuspręsta atstatyti Girėno ir Dariaus tėviškes. 1993 m. buvo baigti atstatyti namas ir klėtis, sutvarkyta teritorija.
1999 06 24 d. Judrėnų mokykla už akademinius, sportinius, visuomeninius pasiekimus pavadinta tautos didvyrio lakūno Stepono Dariaus vardu. Tąkart, mokyklos lentą atidengė Stepono Dariaus anūkas Skirmuntas Maštaras.
Nuo tada dar labiau populiarinamas Stepono Dariaus vardas minint jo gimtadienius, skrydžio metines kviečiant žmones susijusius su aviacija, dalyvaujant tarptautinėse konferencijose, konkursuose, turnyruose.
Panašiu metu pulkininkui Stasiui Murzai kilo idėja, kad galbūt būtų galima rengti užsiėmimus, kurių metu moksleiviai, o gal ir norintys suaugusieji, galėtų mokytis skraidyti su sklandytuvu Stepono Dariaus tėviškėje.
Klaipėdos skraidymo klubo pirmininkas Algimantas Skurdenis, Klaipėdos sklandymo klubo narys-instruktorius Gintaras Povilaitis ir Stepono Dariaus tėviškės memorialinio muziejaus vadovas Mečislovas Raštikis įgyvendino idėją, kad moksleiviai galėtų mokytis skraidyti. 2007 m. rugpjūčio 29 d. įregistruota Stepono Dariaus vaikų skraidymo mokykla
Ši mokykla jau daug metų moko vaikus pilotavimo pradmenų. Pasaulyje Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių, kurioje moksleiviai apskritai gali mėgautis ekstremaliu sklandymo sportu, tad verta didžiuotis, kad tokią galimybę turime ir Klaipėdos rajone, Stepono Dariaus tėviškėje.
Pociūnų aerodrome kasmet vyksta varžybos, skirtos Vytauto Pikaso taurei laimėti. Tarp jų buvo ir Stepono Dariaus tėviškėje besimokantys skraidyti moksleiviai. Ten mūsų krašto vaikai pelno medalius. Visa komanda yra pelniusi trečiąją vietą.
Šviesaus atminimo vaikų instruktorius Viktoras Mačiūnas džiaugėsi, kad susidomėjimas sklandymo mokykla vis didėjo. Su didžiuliu noru jis su savo mokiniais bandė sukonstruoti sklandytuvą, kuriuo moksleiviai galėtų skraidyti ateityje.
Judrėnuose sklandančių vaikų vadovas savo auklėtinių gretose matė perspektyvių sklandytojų. Gal bent vienas sklandymo užsiėmimą lankančių vaikų ateityje rimtai susidomės aviacija ir paseks didvyrio Stepono Dariaus pėdomis… Galbūt kažkada skraidydamas po platųjį pasaulį savo pasirodymais garsins Stepono Dariaus gimtąjį kraštą – Judrėnus.
Šiuo metu turime vieną buvusią mokinę, kuri yra baigusi aviacijos bakalauro studijas, nepatikslintomis žiniomis yra dirbusi stiuardese, turi ambicingų planų.
Reziumuojant galima teigti, kad Steponas Darius Lietuvos istorijoje liko numeriu 1 ne tik perskridęs Atlantą – kilęs ir augęs iš pamiškės sodybos jis lyderiavo laikinojoje sostinėje Kaune, buvo pradininkas įvairių sporto šakų. Jo vardas taip pat garsinamas vietos mokykloje…
Arūnas MIKALAUSKAS
Klaipėdos rajono Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos
istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokytojas
Vilijos BUTKUVIENĖS nuotr. Lietuvos aviacijos muziejus,
Stepono Dariaus gimtinės memorialinė ekspozicija.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
