Atkurtos valstybės ekspresas Judrėnuose

Galima tik įsivaizduoti atkurtos Lietuvos valstybės ekspresą, pralėkusį per Judrėnus… Tauta pradeda kilti ant tūkstančio pradžios mokyklų, atidarytų 1915 metais. Po trejeto metų grupė Lietuvos lyderių sukuria legitimumą, į kurį anksčiau ar vėliau sureaguoja pasaulis. Šis dokumentas, surašytas Jurgio Šaulio, kilusio iš kaimyninės Judrėnams parapijos, ranka, vadinamas Vasario 16-osios Aktu.

Iš pradžių valstybę kuria dvidešimt, vėliau šimtai, tūkstančiai krašto gyventojų. Ginti Nepriklausomybės stoja lietuviai, žydai, kitų tautybių žmonės, atspindėdami politinį, socialinį, kultūrinį, ekonominį optimizmą. Stebina ryžtas. „Lietuvai tarnausiu nors ir pap­rastu kareiviu“, – per 1918 m. Kalėdas Tarybai pareiškia buvęs carinės armijos generolas Silvestras Žukauskas. Būtent šis kariškis keturis kartus stovėjo prie kariuomenės vairo, kada jai buvo sunkiausia. Po 1920 m. Steigiamojo Seimo valstybė lipa į kalną, keičiasi kaimų, miestelių, miestų veidai, vis didėja gerovė.

Du žemaičiai – judrėniškis Steponas Darius ir vytogališkis Stasys Girėnas nustebina pasaulį įveikdami lėktuvu Atlanto vandenyną. Pasaulinėje aviacijos istorijoje S. Dariaus ir S. Girėno skrydis reikšmingas tuo, kad nenusileidę išbuvo ore 37 val. 11 min., nuskridę (iki katastrofos vietos) 6411 kilometrų. Tai buvo antrasis tuo metu skrydžio be nusileidimo ir tiksliausias rezultatas pasaulyje.

Iš vienos pusės valstybė – agrarinė, viena didžiausių sviesto eksportuotojų Europoje, iš kitos pusės lipa ant aukščiausių sporto laiptų – Lietuvos krepšinio rinktinė tampa 1937 ir 1939 metų Europos čempionais.

Tačiau virš pasaulio sparnus ima skleisti komunizmas ir nacizmas, kurių planuose mažesniems, silpnesniems vietos nebebuvo. Kaip žinia, per penkiasdešimt okupacijos metų Lietuva pergyveno trėmimus, masines represijas, bendrapiliečių žydų žudynes, prarado įvairiapusį potencialą. Tad devyniasdešimtaisiais atkūrus Nepriklausomybę rinkos nesupratimas ardė ir ardo valstybės mechanizmą. Galbūt galima sakyti, kad mes gavom tuščius indus, kuriuos reikia pripilti, o dalis žmonių iš buvusios LTSR norėjo tik nepriklausomos LTSR, buvo ir yra inertiški. Sakoma, kad žmogų didele dalimi apibūdina ne jo klaidos, o reakcija į jas. Pozityvizmo apraiškos paskatina generuoti idėjas apie savo šalį ir turbūt dažnas sutiks, jog Lietuvos prisikėlimo ekspresas bėgėjasi. Neįmanoma nepastebėti paprastų dalykų – modernios žemės ūkio technikos, sunkvežimių ir lengvųjų automobilių, keliautojų srautų, pirkėjų gausos.

Atrodo, jog valstybės šimtmečio šventė nuspalvino, sutelkė Judrėnus. Jungtinė bendruomenės, mokyklos, kultūros namų komanda sklaidė šimto metų Lietuvos istorijos puslapius, kurie tarsi pasimatymų su valstybe vadovėlis alsavo tikėjimu ir viltimi.

Arūnas MIKALAUSKAS

Judrėnų Stepono Dariaus mokyklos istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokytojas