Atsainių šeimininkų augintiniai palieka „minų“ laukus

Kiekvieną pavasarį – ta pati bėda. Vos nutirpsta sniegas, į „Bangos“ redakciją pasipila skaitytojų skambučiai dėl šunų išmatų viešose vietose. Ir Gargžduose, ir seniūnijų centruose ant šaligatvių, parkų takelių, aikštėse ir kitur tiek išmatų krūvelių, kad norėdamas į tokią neįlipti turi nuolat žiūrėti po kojomis. Kaltinti gyvūnus lengviausia, tačiau reikia skatinti augintinių šeimininkų sąmoningumą. Tik kaip: ironija, baudomis ar moralais?

Neslepia pasipiktinimo

„Neįmanoma Gargžduose rasti šunų neapdergtą šaligatvį. Kol buvo sniego, nesimatė, o nutirpus visas „grožis“ – kaip ant delno. Nuolat turi ir pats saugotis, kad neįmintum į tas krūvas, ir vaikus saugoti. Kai vienoj rankoj pirkinių maišas, ne visada suspėju sugriebti dukrą, kuri nori patyrinėti aplinką ir kartais pargriūna tiesiai į šunų išmatas“, – telefonu redakcijai prieš kelias dienas dėstė jauna moteris. Nuogąstaudama, kad saugodamiesi koronaviruso nuolat rizikuojame užsikrėsti ir ligomis, kurios plinta per gyvūnų išmatas, ji prašė sugėdinti neatsakingus šunų šeimininkus. „Jei nesupranta, kaip jaučiamės tokiose priterštose vietose, tegu leidžia šunims visus „reikalus“ daryti namie. Ar patiks patiems? Ar apsikęs?“ – retoriškai klausė dviejų vaikučių mama.

Sendvario seniūnijos seniūnė Loreta Urbutė feisbuko paskyroje ragina augintinių šeimininkus prisiminti pagrindines taisykles viešosiose vietose: kad vedžiojami gyvūnai nekeltų grėsmės aplinkiniams, o jiems priteršus reikia nedelsiant surinkti ekskrementus ir t. t. Beje, visos taisyklės yra išdėstytos „Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos apraše“.Kitas gargždiškis gatvėje garsiai reiškė savo nuomonę sutiktam pažįstamam ar kaimynui: „Būtų mano valia, mieste uždrausčiau laikyti šunis. Kur tai matyta, kad žmogus turi bijoti ir į gatvę išeiti. Žingsnį žengi – ir jau koja š… krūvoj. Jei taip tuos šunis myli, tegu ir jų š… susirenka.“

Vaikštinėjant ne tik Gargždų gatvėmis per kelias minutes galima įsitikinti, kad gyventojų pasipiktinimai pagrįsti, o šunų šeimininkams, kurie nesurenka augintinių išmatų, pateisinimo nėra.

Šunų ekskrementams skirtų maišelių kainos svyruoja nuo 1 Eur už 90 vnt. (paprasti, neekologiški) iki 9,90 Eur už 120 vnt. ekologiškų, suyrančių kompostuojant.

Pažvelgė su ironija

Kad po žiemos panašus vaizdas ir didmiesčiuose, turbūt neguodžia nei gargždiškių, nei vėžaitiškių, nei agluonėniškių, nei kt. Dviejų panevėžiečių feisbuke paskelbta „Kakų paroda“ patvirtino, kad šunų šeimininkų neatsakomybė yra visuotinė. Jei skaitydami pradėjote raukytis, kad tokia paroda – nesąmonė, gal galite pasiūlyti kokį originalesnį būdą atkreipti šunų savininkų, kurie nesurenka „kakučių“, dėmesį? Būtent atkreipti jų dėmesį – toks buvęs, ko gero, pirmosios Lietuvoje nuotraukų parodos iš šunų išmatų tikslas. Moterys rastas jų krūveles ant sniego „patobulino“ vandeniniais dažais, taip sukurdamos ir patiekalą lėkštėje, ir gėlę, ir rankinuką… Tūkstančiai peržiūrų internete nustebino pačias „Kakų parodos“ autores, o neatsakingi šunų augintojai, nežinodami tapę parodos bendraautoriais, galės prisiminimui turėti meniškai apipavidalintą savo numylėtinio „kakutį“. Tikėtina, kad viešose vietose tokią parodos „medžiagą“ paliks vis mažiau panevėžiečių, tačiau norėtųsi manyti, kad sąmoningesni taps ir kiti šunų šeimininkai.

Agluonėnų seniūnijos seniūnė Laima Tučienė feisbuke pasidalijo savo nuomone apie vaizdus viešosiose vietose nutirpus sniegui: „Kažin kaip jaustųsi kiekvienas, pjaudamas pavasarį žolę, kai jam į veidą lekia š... Nebūtų malonu niekam, tai kodėl seniūnijos darbininkai tai turi patirti, kodėl vaikai ir suaugusieji negali nežiūrėdami sau po kojomis kojos ant žemės ar pievos pastatyt? Jei ir toliau taip bus, beliks tik bausti, nes kitaip žmonės, „tarnaujantys“ gyvūnams, nesupranta. Nesmagu, bet tuo pačiu noriu pasidžiaugti ir tais, kurie vedžioja savo augintinius po gyvenvietę, sodą ir tvarkingai susirenka ekskrementus. Ačiū jiems, ir tegul kiti mokosi iš jų.“Pavojus sveikatai

Gyvūnų išmatos gatvėse – ne tik estetinė problema, bet ir pavojus sveikatai. Būtent išmatose randama įvairias ligas platinančių mikrobų ir bakterijų, kurios gali sukelti viduriavimą, karščiavimą ar net virškinimo sutrikimus. „Jeigu neturime tiesioginio sąlyčio su išmatomis, tai lauke jos mums šiuo metu nekelia didelio pavojaus, tačiau ypač atidūs turėtų būti tėveliai, nes vaikai pasaulį pažįsta per lytėjimą, be to, dar ne visada žino, prie ko geriau nesiliesti“, – didžiausią rizikos grupę įvardija „Eurovaistinės“ vaistininkė J. Juodsnukytė.

Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės, viena iš dažniausiai keturkojų su išmatomis platinamų ligų yra toksokarozė – ja dažniausiai dėl mažų higienos įgūdžių ar noro į burną dėtis neįprastus daiktus užsikrečia vaikai. Toksoplazmozė dažniau pasitaiko tarp miesto gyventojų, ja dažniau serga moterys, nes jos gamina maistą, dirba sode ar darže. Susirgimai echinokokoze dažniau pasitaiko vyresnio amžiaus žmonėms, ypač kaimo gyventojams. Ši liga gali plisti naudojant vandenį daržų laistymui iš atvirų gamtinių vandenviečių, kurios gali būti užterštos laukinių gyvūnų ar šunų išmatomis, per blogai nuplautas daržoves, vaisius ir uogas ar per sumedžiotus bei ūkiuose auginamus švelniakailius gyvūnus.

Už taisyklių pažeidimą – baudos

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus vyr. specialistė Rita Rapalienė paaiškino, kad Klaipėdos rajono miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklėse numatyta, kad bendro naudojimo teritorijų tvarkymą organizuoja seniūnijos. Vadovaujantis šiomis taisyklėmis seniūnijos, nutirpus sniegui, turi pasirūpinti šaligatvių, parko takų ir kitų viešųjų vietų švara. Taip pat daugiabučiams namams yra priskirtos teritorijos, kurias prižiūri administratoriai.

„Primename, kad Gyvūnų laikymo Klaipėdos rajone taisyklės nurodo, kad gyvūnams išsituštinus ar kitaip priteršus viešoje vietoje, gyvūnų laikytojai turi nedelsiant surinkti gyvūnų ekskrementus ar kitus teršalus. Prašome gyventojų nepamiršti to, nes nuo mūsų pačių priklauso, kokioje aplinkoje gyvename.

2020 m. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius už Gyvūnų laikymo Klaipėdos rajone taisyklių pažeidimus nubaudė 22 asmenis, – informavo vyr. specialistė R. Rapalienė. – Atkreipiame dėmesį, kad LR administracinių nusižengimų kodekse numatyta administracinė atsakomybė už LR gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 120 eurų. Šie administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai, užtraukia baudą nuo 120 iki 230 eurų.“

Laima ŠVEISTRYTĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių