Atvėskime

Karantino spąstuose jau keletą mėnesių įkliuvusioje Lietuvoje šią savaitę – pirmasis pozityvumo pliūpsnis: Vyriausybė pagaliau leido atidaryti slidinėjimo centrus. Ant Utrių kalno apsilankiusi „Bangos“ korespondentė sakė anksčiau nemačiusi džiaugsmingesnių žmonių nei tie, kurie šiomis dienomis atskubėjo pasinaudoti žiemos pramoga. Pakalbintieji guodėsi, kad namų režimas jau varė į neviltį, kėlė nerimastį.

Kol Lietuvos slidininkai, pradžiuginti žinios apie atidaromus slidinėjimo centrus, vaškuoja slides ir matuojasi batus, verta atkreipti dėmesį, kad slidininkai dažnai yra laimingesni žmonės ir mažiau kenčia nuo depresijos. Tą įrodė Švedijoje neseniai atliktas tyrimas, o Stanfordo universiteto mokslininkai atskleidė, kad miesto žmonės pasižymi 20 proc. didesne rizika susirgti depresija nei kaimo gyventojai. Be to, jiems būdinga ir 40 proc. didesnė rizika patirti nuotaikų svyravimus. Kadangi pusė pasaulio populiacijos gyvena miestuose, slidinėjimas – puikus būdas gerinti psichinę sveikatą ir švarinti mintis galvoje.

Gi 40 procentų šiomis dienomis itin populiarus skaičius mūsų rajono viešojoje erdvėje. Komunalinių atliekų rinkliavos mokestį Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai pakėlus apie 40 proc. ir Administracijos vadovams patvirtinus tokio pat dydžio priedus, netruko subręsti atsakomoji reakcija. Prie Savivaldybės durų pirmadienį išsirikiavo protestuojančiųjų sniego besmegenių rikiuotė, paskleista peticija prieš rinkliavos didinimą, pateikti klausimai, prašoma paaiškinimų, laukiama papildomų viešų atsakymų. Ko gero, nėra nė vienos šalies, nė vienos savivaldybės gyventojų, kuriems imtų ir patiktų bent menkiausias bet kokių mokesčių pajudinimas valdžios atstovų atlygio augimo kontekste. Opozicionieriai būtų neapdairūs, jei nepasinaudotų tokia korta! Tad žygis į naujus 2023 m. savivaldos rinkimus, kol Vyriausioji rinkimų komisija dar miega ir nekontroliuoja, mūsų rajone veržliai prasidėjo.

Akivaizdu, kad tiek Lietuvoje, tiek rajone visuomenės švietimas apie komunalinių atliekų tvarkymo (šiukšlių rūšiavimas yra tik pirminė proceso dalis) kainas auginančias ES direktyvas dėl žaliojo kurso, Valstybinio atliekų tvarkymo plano nustatytas atliekų tvarkymo užduotis yra beveik nulinėje stadijoje. Tai padaryti, žinoma, nėra paprasta. Štai pirmąkart Klaipėdos rajone buvo paskelbta apie dalyvaujamąjį biudžetą, o tai reiškia, kad kiekvienas gyventojas, bendruomenė iki sausio 31 d. galėjo pateikti savo idėją, kaip pozityviau keisti aplinkos gerovę. Dabar nagrinėjamos pateiktos paraiškos. Įdomu, ar kam nors iš pareiškėjų šovė į galvą pateikti kokią nors švietėjišką iniciatyvą dėl žaliojo kurso? Kaip mums tas žaliasis kursas atrodytų tolimas ir neįdomus, bet jis kiekvienais metais vis labiau bus diegiamas mūsų visose gyvenimo, veiklos srityse. Tai kainuos ne tik materialinių resursų, tai kainuos dar brangiau, jei permainų esmės nesupras ir nepalaikys visuomenė. Taigi, nėra kito kelio susikalbėti ir susivokti, kaip tik nuolatinis bendruomenės švietimas, diskusijos, projektinių veiklų, susijusių su žaliuoju kursu, skatinimas.

Šią savaitę Lietuvoje paleistos į laisvę slidinėjimo trasos neužglaistė smulkiojo verslo pasipiktinimo dėl sukelto lūkesčio vėl pradėti savo veiklą. Vyriausybė ramina ir atsiprašo, į pagalbą telkiasi ekspertų komandą, kurios atstovai yra dar rūstesni ir nepalenkiami: karantino laisvėjimas turi vykti labai pamažu. Tačiau nuo prieštaringų žinių pavargusioje visuomenėje netyla įvairios dvejonės. Pavyzdžiui, žavioji Širvintų rajono merė Ž. Pinskuvienė, siekdama išvaduoti rajoną iš griežto karantino zonos, skaičiuoja savo gyventojus, sergančius koronavirusu. FB paskyroje užvakar ji paskelbė, kad drąsiai galinti teigti: „netikruose sergančiųjų sąrašuose daug randame seniai pasveikusių privačių medicinos centrų pacientų“. Atlikusi savo tyrimą merė pareiškė, kad Širvintų rajone serga 110, o ne 146, kaip oficialiai skelbiama. Tad, jos nuomone, tai, kad vieši duomenys atsilieka nuo realybės, lemia, kad smulkusis verslas ir toliau priverstas laukti savo veiklos atnaujinimo.

Gal šioje visuotinio erzeliavimo gadynėje buvusiems ministrams ištartą Prezidento įžymiąją frazę apie „politinį atšalimą“ verta pritaikyti ir mūsų kasdienybėje. Atvėskime su savo aistromis, atvėskime su grasinančiais komentarais feisbuke kitaminčius pakabinti ant šakos. Žiemiškas oras dar neatsitraukia. Utrių kalno slidinėjimo trasa veikia. Štai „Snow Magazine“ į klausimą, ar slidinėjimas gali padaryti jus laimingus, atsako paprastai: tai – oficialu, nes tiek slidžių, tiek snieglenčių sportas gerina ir fizinę, ir psichinę sveikatą.

Vilija BUTKUVIENĖ

„Bangos“ redaktorė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių