„Aukso vainikui“ – tautos dvasią skleidžiantys kūrėjų darbai
Doviluose Klaipėdos rajono etninės kultūros centro erdves vėl užpildė regioninė tautodailės kūrėjų darbų paroda „Aukso vainikas“. Šiemet ji siejama su didžiojo menininko sukaktimi: „Per Čiurlionį – į tautodailininkų dvasią ir spalvas“. Komisijos išrinkti geriausi kūriniai atstovaus Žemaitijos tautodailininkų skyriui nacionalinio konkurso liaudies darbų parodoje. Kelialapius į ją laimėjo ir dvi Dovilų seniūnijos kūrėjos – Dalia Lengvinaitė ir Irena Armonienė.
Siejama su Čiurlioniu
Doviluose, Etninės kultūros centre, rengiama daug parodų. „Aukso vainiko“ regioninės parodos čia palieka gerą dvasią. „Tautos dvasia – ir žodžiuose, ir dainose, muzikoje, na, ir raštuose, spalvose. Kuo daugiau įvairios raiškos, tuo daugiau šios dvasios mūsų centre“, – parodos „Aukso vainikas“ atidaryme kalbėjo jo direktorius dr. Jonas Tilvikas.
Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus pirmininkė Vida Šmitienė atskleidė, kad šiemet 55 dalyviai pateikė beveik 300 darbų, kai kurie net po kelias kolekcijas. Šiemet paroda skirta Čiurlionio metinėms: „Per Čiurlionį – į tautodailininkų dvasią ir spalvas“.
„Komisija išrinko nugalėtojus, bet visi esate laimėtojai, nes dalyvaujate“, – V. Šmitienė paguodė šventiškai nusiteikusius tautodailininkus, meno kūrėjus, amatininkus.
Klaipėdos rajono vicemerė Violeta Riaukienė džiaugėsi matydama kūrybiškus darbus, sukurtus iš idėjos, meilės, atsidavimo. „Šios erdvės suspindo tautinėmis spalvomis. Linkiu jums kūrybinio įkvėpimo ir sėkmės“, – sakė vicemerė.
Rajono Savivaldybės tarybos narė, Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė Loreta Piaulokaitė-Motuzienė susižavėjusi kalbėjo, jog tautodailininkai į savo darbus įpina sakinį, simbolį. „Juose galima perskaityti šeimos, giminės, tautos istoriją. Ačiū, kad tai darote. Smagu, kad atsiranda naujų kūrėjų“, – kalbėjo ji ir Žemaitijos skyriui palinkėjo parsivežti „Aukso vainiką“.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus specialistė Indrė Sliužinskaitė džiaugėsi, jog Dovilai spindi „Aukso vainiku“. Ji dėkojo žmonėms, puoselėjantiems tradiciją kiekvienu siūleliu, šiaudeliu ar skiedrele ir linkėjo kurti bei perduoti tai vaikams, anūkams – ateities kartoms.
Dovilų seniūnijos seniūnės Nijolės Ilginienės nuomone, tautodailininkų mąstymas, pasaulio suvokimas kitoks, ir tai atsispindi jų darbuose, kurie skleidžia ypatingą dvasią.
Darbų įvairovė
Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas Jonas Rudzinskas pastebėjo, kad parodoje daug įvairių darbų, atskleidžiančių, ką sugeba žmonės: „Mūsų komisija ginčijosi, tarėsi atrinkdama geriausius autorius, kuriuos reikėtų parodyti Lietuvai. Savo kokybe įdomi darbų kolekcija. Kūrybingumas, charakteris, savitas matymas – tai menas. Šiuose darbuose yra įdomių apraiškų, kuriomis džiaugiamės. Tai yra tai, ko už pinigus nenupirksi – garbė, mokėjimas, konkuravimas. „Aukso vainikas“ – ideali vertinimo forma, keliaujanti per Lietuvą.“ Jam įdomu matyti tuos pačius autorius, dirbančius su kūrybine liepsnele ir tikėjimu menu, bet smagu, kad atsiranda ir naujų. „Norisi kūrybinę kibirkštėlę padalinti visiems, kad garsintų savo miestą, miestelį“, – prisipažino J. Rudzinskas ir atkreipė dėmesį, kad šiais metais menas, tautodailė siejama su Čiurlioniu.
Nacionalinio kultūros centro direktoriaus pavaduotoją Vidą Šarkauskienę džiugino kūrinių įvairovė, jų spalvos. „Žmogui būdinga ne tik tenkinti būtiniausius poreikius, bet ir kurti, aplinkoje įžvelgti dvasią, turėti aukštesnių minčių. Žmogus yra kūrėjas. Džiaugiuosi, kad jų yra ne tik didmiesčiuose, bet ir mažesniuose miestuose, miesteliuose. Į šią parodą susirinko žmonės iš Klaipėdos, Kretingos, Šilutės, Skuodo, Gargždų“, – kalbėjo V. Šarkauskienė. Ji priminė konkurso kriterijus: kolekcijoje turi būti ne mažiau kaip 5 darbai, svarbus jų vientisumas. Be to, tradicijos tęstinumas, būdingų bruožų, žanrų, stiliaus niuansų išsaugojimas, perdavimas iš kartos į kartą. Ir kūrybiškumas – autentiškas žvilgsnis į pasaulį, susiliejęs su širdies šiluma, protu ir emocija. „Šiais kriterijais vadovaudamasi komisija išrinko geriausius darbus“, – patikino viešnia.
Nuo sodų iki skulptūrų
Komisiją stebino žanrų įvairovė – nuo sodų, skulptūrų iki tekstilės darbų. „Tie autoriai, kuriems skiriamos prizinės vietos, yra arčiausiai tiesos, kurią norime matyti, – kalbėjo J. Rudzinskas. – Reikia profesionaliai išmanyti amatą, mąstyti ir žygiuoti su menu. Tautodailės ir meno bėgiai artėja.“
Daug plojimų sulaukė doviliškė tautodailininkė Dalia Lengvinaitė, kurios paprotinės dailės kūriniams – meistriškai surištiems sodams – pripažinta pirmoji vieta. Komisijos nuomone, šie darbai atlikti labai dailiai, subtiliai, atradus savo techniką. Jie ažūriniai, lengvi, trapūs, regis nuo žvilgsnio sukasi, sukaupę autorės energiją, išradingumą. Kelialapį į nacionalinio konkurso liaudies dailės parodą „Aukso vainikas“ laimėjusi doviliškė D. Lengvinaitė „Bangai“ sakė, jog prieš dešimtmetį pramokusi pradėjo rišti ir auginti sodus – unikalius darbus. Anksčiau ji buvo įnikusi tik į pirštinių, kojinių, riešinių mezgimą. Už sodus ji yra laimėjusi tautodailininko Vytauto Majoro premiją. „Mano sodai pradėjo smulkėti. Šią vasarą net smilgų prisirinkau. Dabar reikia plonyčių šiaudų viršūnėlių, – atskleidė tautodailininkė. – Sudėtingiau kurti smulkius sodus, bet jie su detalėmis, įgyja didesnę prasmę. Mano sodai atspindi metų laikus – juos rišu kaip įsivaizduoju. Pavyzdžiui, vasara atsispindi per gėlytes, gintarą.“ Už tautodailės tradicijų tęstinumą ir puoselėjimą, aktyvią kūrybinę veiklą D. Lengvinaitei parodos atidaryme įteiktas diplomas.
Dovilų seniūnijoje gyvenančiai kūrėjai Irenai Armonienei pirmoji vieta skirta tekstilės srityje – už vientisą, gražiai, skoningai sukurtą pirštinių kolekciją. Tai istorinio Mažosios Lietuvos regiono pirštinių raštų rekonstruktorė.
Tautodailininkų sąjungos Gargždų sekcijos pirmininkė Rita Riaukė patenkinta, kad sodų rišėja D. Lengvinaitė ir mezgėja I. Armonienė gavo kelialapius į nacionalinę liaudies dailės parodą. „Tikiuosi, kad parveš „Aukso vainiką“, – šypsojosi ji.
Už etninės kultūros globą atsakinga specialistė I. Sliužinskaitė dėkojo tautodailininkams, amatininkams, kūrėjams, kad jie nepavargsta puoselėti tradicijų, vesti edukacijas, skleisti savo žinias, meno pojūtį vaikams, jaunimui. Ji ragino aplankyti parodą ir pamatyti, koks yra liaudies menas. „Tradicija su modernumo apraiškomis – tautodailė keičiasi kartu su gyvenimu, bet daugelyje darbų pastebimas tradicijų puoselėjimas“, – kalbėjo specialistė.
Geriausi krašto kūrėjai
Komisijoje dalyvavo Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas J. Rudzinskas, Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktoriaus pavaduotoja etninės kultūros veikloms V. Šatkauskienė, tautodailės specialistė Jūratė Kluonė, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus pirmininkė V. Šmitienė, tautinio kostiumo ekspertė Elena Matulionienė.
Už savitas polichromuotas medžio skulptūras I vieta pripažinta Adolfui Viluckiui, II – Augustinui Zaleckui, III Rūtai Emigard-Čiuželienei. Taikomosios dailės kūrinių nugalėtojai: I vieta – Irenai Armonienei už rekonstruotas senąsias lietuvininkų pirštines, Irenai Ungaro už atkurtas Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo drobules, II – Vytautui Raukčiui ir Loretai Bagočienei, III – Ainai Lukšienei. Už paprotinės dailės kūrinius I vieta pripažinta D. Lengvinaitei, II – A. Viluckiui, III – Birutei Šeputienei ir Stanislovui Meškauskui. Specialiu diplomu apdovanota Elvita Šeputaitė už tradicinės karpinių technikos puoselėjimą ir šiuolaikinį pritaikymą.
Į „Bangos“ redakciją kreipėsi tautodailininkė (pavardė žinoma), kad pirmoji vieta neteisingai skirta I. Ungaro ir šis nesusipratimas sugadino gražios šventės nuotaiką. „Ji parodai pristatė nepilną kolekciją – tik 3 darbus, bet jai paskyrė pirmąją vietą. Tai nepagarba kitiems dalyviams“, – pasipiktinimo neslėpė tautodailininkė. Komisijos narė V. Šmitienė kalbėjo, jog siuvinėtojai I. Ungaro pirmoji vieta skirta papildomai už unikalias tris didžiules pagal senas tradicijas išsiuvinėtas drobules. „Šie darbai išskirtiniai“, – „Bangai“ sakė V. Šmitienė.
Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.
