Auksoro medus ir fizika

Iš kairės sėdi prof. dr. S. Ašmontas, Stepono dukra Gilija, anūkė Alnė. Stovi Stepono dukros Aistė ir Žemyna. Sėdi anūkai Bartė, Auktumas.

Prof. dr. fiziko Stepono Ašmonto 75-erių metų šventė

Iš Endriejavo kilęs prof. dr. Steponas Ašmontas liepos 28 d. Vilniuje pakvietė šeimos narius, gimines, bendradarbius ir bičiulius į šventinį vakarą. Šventės šeimininkas užsiminė, buvo noras aplankyti tremties ir studijų vietas Sibire, nupaveiksluoti to krašto gamtos ir kultūros objektus ir parodyti susirinkusiesiems.

Aišku, pandemijos protrūkis sutrukdė tai įgyvendinti, tačiau šventinė nuotaika kaip ir dera buvo pakili. Jubiliatą sveikino artimųjų ir svečių būrys su gėlėmis ir atminimo dovanėlėmis, linkėjo stiprybės, naujų atradimų tyrimuose, daugiau anūkėlių gyvenime. Visi turėjo garbės su jubiliatu drauge nusipaveiksluoti atminčiai. Prof. dr. S. Ašmontas nepamiršo padėkoti į vakarą susirinkusiems kolegoms, pasidžiaugė Elektroninių vyksmų laboratorijos tyrimų programos bendradarbių atliktais darbais, solidžiomis publikacijomis, palinkėjo gero ūpo gyvenime ir darbe. Muzikinę dovaną jubiliatui ir svečiams įteikė muzikuojantis fizikas dr. Edmundas Širmulis ir etnomuzikologė dr. Rūta Žarckienė. Skambėjo melodijos, bendros dainos, buvo ir šokių.

Prie šventinio vakaro verta pridėti kelis papildomus sakinius apie jubiliatą. Būsimasis profesorius savo gyvenimo kelią pradėjo 1945 metais Auksoro kaime, Endriejavo valsčiuje, dabar Klaipėdos rajonas. Su tėvais mažametis 1949 m. kovo 27 d. buvo ištremtas į Sibirą. Matyt, tėvų meilė ir stiprūs genai padėjo išgyventi. Tomske baigė fizikos mokslus, o nuo 1968 m. pargrįžęs į Lietuvą pradėjo dirbti Puslaidininkių fizikos institute, 1989–2010 m. institutui vadovavo, Lietuvos mokslų institutų asociacijos prezidentas. Daugelio mokslinių publikacijų, išradimų autorius ir pirmojo Lietuvoje atradimo bendraautorius, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiaus kavalierius, liaudies dainų mylėtojas, alpinistas ir kt. Trijų dukrų – Aistės, Gilijos, Žemynos ir dviejų sūnų – Simono bei Astijaus tėvas.

Su gerbiamu S. Ašmontu ir jo šeimos istorija teko artimiau susipažinti rengiant „Endriejavo“ monografiją. Mano tėvukas Kazimieras kilęs iš to paties Auksoro kaimo, pažinojo jubiliato tėvą Povilą Ašmontą. Su profesoriumi S. Ašmontu 2015 m. lankėmės Endriejavo mokykloje su bendra paskaita „Fizika ir etninė kultūra“. Vėliau lankėme artimųjų kapus Endriejave, senąsias Auksoro kaimo kapinaites, kur ilsisi šio kaimo XVIII–XIX senbuvių giminių Ruškių, Ašmontų ir kitų giminių protėviai. Senose kapinaitėse stovi ir atminimo kryžius 1920 m. nepriklausomybės kovose Dzūkijoje, regis, Gudakaimyje žuvusiam savanoriui Jonui Ašmontui (1899–1919 m.), profesoriaus dėdei. Vėliau maloniai pabendravome su dabar Ašmontų ūkyje gyvenančia Nijole Mušauskiene, apsikeitėme atminimo dovanomis, profesorius gavo dovanų paskanauti Auksoro kaimo medaus. Ir dabar pro Auksorą vykdami dažnai užsukame įsigyti Mušauskių bitelių sunešto Auksoro kaimo medaus ir duonelės, kuriuos skanaujant netiesiogiai pajuntamas tėvų ir protėvių braidytų pievų žiedų kvapas ir pagarbos šiai žemei jausmas, nepasiduodantis fizikos dėsniams, juntamas tik širdimi.

Virginijus JOCYS

Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininkas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių