Baigėsi – prasidėjo
„Aš prisimenu, kodėl esame laisvi“, – tai ne tik skambūs žodžiai, bet jausmas. Dar vakar įstaigų, gyventojų languose degė vienybės ir atminimo žvakutės. Prisiminti žuvusieji už Lietuvos laisvę. Šių dienų geopolitiniame kontekste, kai agresorė Rusija toliau tęsia karą Ukrainoje, laisvė įvertinama iš naujo, suvokiama, kad tai nėra savaime suprantamas dalykas. Už laisvę reikėjo ir reikia kovoti. Jei Ukraina didvyriškai kaunasi tiesiogiai, tai Lietuva lygiai taip pat kovoja už laisvę, prisidėdama savo parama Ukrainai, nuosekliai pasisakanti už demokratiško pasaulio vertybes.
Džiugu, kad Klaipėdos rajono savivaldybė taip pat nuosekliai remia Ukrainos miestą partnerį Lymaną. Dar prieš pusę metų Lymanui buvo perduoti du automobiliai, kurie naudojami iki šiol. Taip pat išsiųsta reikalingiausių vaistų siunta. Visai neseniai perduota ir greitosios pagalbos automobilis, krovininis mikroautobusas, generatorių, benzininių pjūklų, kirvių, kuro, pagalvių, antklodžių. Žadama, kad tai ne paskutinė parama. Ji bus tiekiama tol, kol Ukraina laimės. Kad stebuklas įvyktų, kartais reikia labai nedaug. Štai Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos direktorės pavaduotojas ugdymui Karolis Pugačiauskas per pilietiškumo pamoką pasiūlė kilnią akciją – padovanoti buvusio klasės draugo ukrainiečio Andrejaus Melnyk šeimai generatorių. Paaukotų pinigų suma pranoko lūkesčius – 1165,63 Eur! Tad buvo nupirktas ne tik pakankamai galingas generatorius, bet įsigyta ir kitų prekių – dujinių šildytuvų, žvakių ir kt., kurios paskirstytos kelioms veiviržėniškiams pažįstamoms ukrainiečių šeimoms. Kaip jos nuoširdžiai džiaugiasi gauta parama ir širdingai dėkoja visiems aukojusiems, „Bangai“ pasakojo pedagogė Alma Vanagienė, kuriai ukrainiečiai siunčia ir nuotraukas, ir žinias, kaip panaudota gauta parama. Generatorių ukrainiečių šeima išsiuntė tiesiai į frontą: kariams jis labiau reikalingas.
Turiu pasakyti, kad man gėda už tuos, kurie sako: „Viskas ukrainiečiams, o lietuviais nepasirūpina“, „Kiek galima remti, tegul patys sukasi“, „Vėl ukrainiečiams – atsibodo“… Štai viena moteris parašė žinutę į „Bangos“ feisbuko profilį, kad nebestebės mūsų puslapio, nes pastarasis iki šiol pasipuošęs Ukrainos spalvomis, esą lazda perlenkta ir t. t. Pamenu, ir anksčiau būdavo pasipiktinusių, jei per Lietuvos valstybines šventes buvo skiriamas dėmesys ir Ukrainai. Tokiems skeptikams, kuriems karas Ukrainoje esą atsibodo, norisi priminti, kad vis dar negyvename Marse ar Mėnulyje, esame visi susiję, tos pačios Žemės gyventojai. Ir tik vienybė gali atlaikyti agresorės kulkas. Kol Ukraina kovoja, galime toliau šluoti prasidėjusių masinių išpardavimų prekes. Nors praėjusiais metais infliacija Lietuvoje sumušė visus rekordus ir daugelis kalbėjo, kad sausį žmonės jau taupys ir nieko nebepirks. Pabandykite savaitgalį rasti vietą automobiliui prie prekybos ir pramogų sostinės „Akropolio“ Klaipėdoje. Nebus lengva. Mes galime dievagotis tik dėl infliacijos, žinoma, išaugusių elektros, dujų kainų, tačiau, palyginti su Ukraina, gyvename kaip inkstai taukuose.
Ir jei davėte pažadus Naujiesiems metams, tai tikiuosi vienas iš jų buvo ne didesnė sąskaita banke ir ne naujas elektromobilis, o vidinė ramybė ir gebėjimas džiaugtis kiekviena diena. Išsiugdykime įprotį džiaugtis tuo, ką turime. Be to, nepamirškime, kad kiekvienam tikslui pasiekti svarbiausia yra nuoseklumas. Jei toliau nuosekliai ir vieningai remsime Ukrainą, neabejoju jų, o kartu viso demokratiško pasaulio pergale.
Nuoseklumas yra raktas į sėkmę kiekvienam. Pavyzdžiui, šių metų Dakare katastrofiškai nepasisekė lietuviams. Apmaudu, tačiau lenktynininkas Benediktas Vanagas iškart pasakė: „Dakaras baigėsi, prasideda Dakaras“. Tiesiogiai Dakare jis važiavo vos kelias dienas, tačiau tam ruošėsi ištisus metus, dirbo diena iš dienos. Ir dabar, kai jau grįžo namo, kitų metų Dakaras jau vyksta tiek jo galvoje, tiek pasiruošimo veiksmuose. Banaliai pasakysiu, bet mūsų širdžių Dakarą jis jau laimėjo. Lygiai taip pat smagu stebėti Gargždų krepšininkų kelionę LKL. Debiutantų pradžia buvo su nusivylimo prieskoniu, ir dabar rezultatai ne kažin kokie, bet koks Gargždų krepšininkų atsidavimas, nuoseklumas, tikėjimas. Ir štai pagaliau mūsų krepšyje jau dvi pergalės.
Pergalių nepasiekiame per dieną, viskam reikia įdirbio. Todėl juokinga stebėti tuos, kurie tik dabar suskubo ruoštis 2023-iųjų metų kovo 5 d. vyksiantiems savivaldybių tarybų rinkimams. Juk pastariesiems galioja tas pats algoritmas: „Rinkimai baigėsi, prasidėjo rinkimai“. Laimi tie, kurie nuosekliai siekia savo tikslų nuolat. Lietuviai dabar gali švęsti laisvę, nes nuosekliai ėjo demokratiško Vakarų pasaulio keliu. Už laisvę ir pergales!
Agnė ADOMAITĖ
„Bangos“ korespondentė, portalo www.gargzdai.lt
turinio redaktorė
