Baukštininkų istorijos amžininkės dalia – didvyriška motinystė
Baukštininkų kaime gyvenanti 94-erių Agota Liaudinskienė yra viena iš beveik trisdešimties seniūnijos ilgaamžių, menančių senąją apylinkių istoriją. Ši pastaruoju metu ypač domina istorikus bei etnologus, kurie rašydami Lietuvos valsčių serijos monografiją „Sendvaris“ remiasi senolių atmintimi. Tačiau A. Liaudinskienė gali būti tikra mįslė ilgaamžiškumo tyrinėtojams – nei ramybės, nei sotaus gyvenimo ji neturėjo. Našle su vienuolika vaikų tapusi moteris tik per savo gudrumą apsaugojo atžalas nuo prieglaudos. Visgi net nepritekliaus pavydu klausantis, su kokiu troškimu anuomet gyvenimas kurtas.
Susitiks penkios kartos
A. Liaudinskienė šiandien, gegužės 31-ąją, švenčia savo 94-ąją vasarą. Senolės ilgaamžiškumą lydi gražus būrys palikuonių: į gyvenimą išleista 11 vaikų – keturios dukros ir septyni sūnūs. Nors keturi iš jų jau iškeliavę amžinybėn, močiutė džiaugiasi atžalų išaugintais 19 anūkų, 29 proanūkiais ir keturiais proproanūkiais.
Artimiausiems giminaičiams rinktis į močiutės namus, kuriuose ji gyvena su jauniausiąja dukra Vale, vienas malonumas: senolė guvi, šneki, išsaugojusi atmintį ir aštrų protą. Taip pat – dar puikiai matanti ir girdinti. Dukros net pajuokauja, kad mama be vargo padeklamuotų pirmos klasės eilėraštį.
Tačiau A. Liaudinskienės atmintis dėlioja ne eiles, o tikrą gyvenimo dramą. 1920-aisiais, nepriklausomos Lietuvos metais, gimusi mergaitė be mamos liko vos dešimties. Dešimt vaikų Struopelių kaime Kretingos rajone augino tėvas, vėliau su pamote sugyvenęs dar trejetą vaikų. Vos keturiolikos Agota Domarkaitė išėjo tarnauti pas svetimus ir džiaugėsi uždarbiu – šimtu litų, pūru rugių, kviečių ir kilogramu vilnos. Pastaruosius mergaitė, žinoma, atiduodavo savo šeimai, o štai pinigus skirdavo vienam didžiausių malonumų – puošmenoms. Smetoniškų šimto litų vertę ji irgi puikiai pamena – už litą 11 silkių galėdavę nupirkti.
Jaunystę mena netektys
Agota tekėjo dukart. Su pirmuoju vyru Juozu vos 18-os susituokusi Agota sugyveno visus 11 vaikų. Antrojo pasaulinio karo metais pagrandukei buvo vos trys mėnesiai, kai krikštynoms vaišių išvykęs parvežti tėvas grįžo karste – anuomet spėta, kad sunegalavo širdis. „Motina motinos nepaliko – mane priėmė uošvienė, gyvenusi tuomet Bauškaralėje, dviejuose kambarėliuose“, – likimo smūgį prisiminė senolė.
Netekusi maitintojo šeima turėjo verstis su 33 rubliais per mėnesį. Tad kiek širdgėlos teko išgyventi išgirdus, kad šešis mažuosius vaikus ruošiamasi paimti į prieglaudą. Valdžios pasigailėjimą sukėlė motinos ašaros.
Daugiavaikei mamai buvo privalu įgyti 15 metų darbo stažą, tad ši melžė karves, dirbo laukuose ir net panaktine sargavo. „Kadangi vertėmės, sunkiai tuometė apylinkė du vaikus leido išvežti mokytis į savaitinę mokyklą Panevėžyje. Tačiau jei motina dirbanti, už vieną vaiką reikėjo mokėti. Pamenu, kaip apsirišau ranką ir nuėjusi į apylinkę sumelavau, kad nusitvilkiau ir negaliu dirbti“, – tik dabar prisipažino iš nepritekliaus gudrumu besivadavusi motina.
Anuomet savo šeimą Agota rengdavo verpdama naktimis – gatavo audeklo tik retkarčiais gaudavo. Vaikams ji pati gebėdavo pasiūti drabužių ir sako, kad greičiausiai Dievo buvo apdovanota talentu.
A. Liaudinskienės vyriausioji duktė Danutė, klausydamasi mamos vargų, tik paantrina – ir vaikams nuo šienavimo ir kitų ūkio darbų nuospaudos rankas nusėdavo. O ir kiekvieną uždirbtą litą vyresnieji pirmiausia nešė namo, kad broliai ir seserys alkio nejustų.
Ilgisi žmogiškumo
Su antruoju vyru, gribžiniškiu Juozu Liaudinskiu Agota susituokė po dešimties metų našlystės – būdama 48-erių. Tačiau likimas lėmė, kad jau du dešimtmečius ji vėl našlė. Už gerą šeimininkavimą Agotą į žmonas paėmęs antrasis vyras padėjo užauginti josios vaikus. Tuomet A. Liaudinskienė gavo ir Tarybų Sąjungos įvertinimus – Motinos didvyrės ordino ženklą bei Motinos šlovės pirmojo laipsnio ordiną. Šiuos fotografuodamasi „Bangai“ garbingai segėjo prie krūtinės.
Savo ilgaamžiškumo Agota nelaiko išskirtiniu, o ir būdų amžiui saugoti teigia neturėjusi – tiek ji, tiek vaikai valgė ūkiškai. Tai, ką namuose užaugindavo. Tačiau artimieji močiutės amžiaus paslaptimi įvardija jos charakterio ir būdo stiprybę.
Vargus pergyvenusi mama neliaupsina dabarties, kurioje nepriteklių pakeitė perteklius.
A. VALAIČIO nuotr.: A. Liaudinskienė (centre) su vyriausiąja dukterimi Danute (šalia mamos iš dešinės) ir jaunėle Vale (šalia – iš kairės) bei į svečius ilgaamžės pasveikinti atvykusiomis Sendvario seniūne L. Kupriene, seniūnės pavaduotoja R. Zūbiene ir Baukštininkų bendruomenės pirmininke L. Kyguolyte-Šepute.
