• 10 rugpjūčio, 2022
|

Be atilsio

„Patiktukininkai“ greitai persirikiuoja garbinti kokią nors kitą politinę „dievybę“, gebančią dar ryškiau žodžiais paglostyti nusivylusiųjų pažadais ir nuo informacijos prieštaringos gausos susisukusių žmonių galveles.“

Pastarąją savaitę viešojoje erdvėje aptarinėjami pirmieji metai po naujos kadencijos Lietuvos Seimo rinkimų.

Pernykštės pergalės burbuliukai jau seniai išgaravo, plačios valdžios viršūnes pasiekusių politikų šypsenos išblėso kovojant su pandemija ir migrantų krize, pirmavusių partijų reitingai smigo, tačiau kaip ant mielių kyla nauji „gelbėtojai“, kurie atkakliai ir nuosekliai kritikuoja valdančiuosius, bet kaip ir įprasta nieko išganingo nepataria. Čia tas pats užburtas ratas: norėjo kaip geriau – išėjo kaip visada: ir mokesčiai kyla, nors žadėta, kad ne; ir kainos pasiutpolkę šoka ir nė kiek žmonėms ne lengviau girdint aiškinimus, kad taip yra visame pasaulyje; ir migrantų antplūdis buvo naujas šokas to nepatyrusiai Lietuvos visuomenei; ir neskaidrių viešųjų pirkimų ausys pradėjo lįsti, nors dievagotasi būsimu šventumu ir t. t.

VDU profesorius, politologas L. Bielinis, vertindamas šios kadencijos Seimo ir Vyriausybės metus, samprotavo, jog „Akivaizdu, kad naujai atėjusieji ir daugumos atstovai pabandė kritiškai pažvelgti į praeitą valdžią ir bent jau žodiškai sukritikuoti bei paneigti tai, ką darė prieš tai buvusieji, bet visumoje mes matome tam tikrų tendencijų tęsinį, nes valstybės mašina negali daryti staigių posūkių ir tą visi puikiausiai supranta – tiek kairieji, tiek dešinieji.“

Apibendrindamas naujausios sociologinės apklausos duomenis Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ vadovas sociologas V. Gaidys pastebėjo įdomų paradoksą: iš valdančiųjų partijų labiausiai per metus krito ir toliau krenta Laisvės partijos reitingas, tačiau sociologas atkreipė dėmesį, kad kas jau kas, bet jie tai savo programą realizavo, iškėlė klausimus. Jie ir jų problemos buvo dėmesio centre metus, nežiūrint daugybės kitų problemų. Matyt, šiai partijai padeda nuoseklus įžūlumas savo skaudulius iškelti aukščiau už viską, o jų politinės kultūros, tiksliau, antikultūros lygmuo taip pat nuolat jaudrina visuomenę.

Klasikinis neišsipildžiusių metinių veiksmų pavyzdys yra sveikatos ministras A. Dulkys, skelbęsis pernai, kad turįs 130 punktų planą, kaip efektyviai valdyti pandemiją. Socialiniame tinkle pernai jo viltingi pasisakymai atrodydavo drąsūs, naujoviški ir sulaukdavo šimtų patiktukų. Deja, tie feisbukiniai įrašai tebuvo romantiškas flirtas su socialinių tinklų gerbėjais, neišsivystęs į apčiuopiamą rezultatą. Tas įžymusis pandemijos suvaldymo planas, kurį ministras skelbėsi turįs, matyt, taip ir liko segtuve po jo paties pažastimi. Tuo tarpu feisbuko komentatorių meilė taip pat netruko išblėsti nesulaukus juos tenkinančių veiksmų. Kaip tuos feisbukinius komentatorius bepenėsi, jie kaip tas vilkas vis tiek miškan žiūri. „Patiktukininkai“ greitai persirikiuoja garbinti kokią nors kitą politinę „dievybę“, gebančią dar ryškiau žodžiais paglostyti nusivylusiųjų pažadais ir nuo informacijos prieštaringos gausos susisukusių žmonių galveles. Pastaruoju metu naujos viltys puoselėjamos su socialdemokratų pažiba Vilija Blinkevičiūte. Iš ES aukštumų stebėdama Lietuvos gyvenimą europarlamentarė, žinoma, kiaurai permato pandemijos nualintos šalies būtį ir, be abejonės, pati turėjusi ministeriavimo patirties dabar puikiai žino, ant kokios nuospaudos valdantiesiems skaudžiai užlipti. Jos gebėjimas ištransliuoti dabarties problemas pastaruoju metu kelia socialdemokratų partijos reitingus. Tačiau sociologas V. Gaidys prisipažįsta, kad „man liežuvis nepasiverčia pasakyti, kad nuoseklaus stipraus darbo dėka socialdemokratai viršija tris kartus savo reitingus.“ Tyrėjo nuomone, „jie iškilo dėl kažkokių psichologinių, jeigu ne tuščių dalykų“. Apskritai sociologui ateityje bus įdomiausia stebėti, kaip seksis naujai S. Skvernelio politinei jėgai.

„Amžiną atilsį duok mirusiems, Viešpatie, ir amžinoji šviesa jiems tešviečia“, – šį savaitgalį lankydami brangiausių artimųjų kapus ne kartą ištarsime mintyse. Graži susikaupimo, rimties, apmąstymų apie gyvenimo prasmę ir amžinybės slėpinį akimirka nušviečia mūsų visų sąmonę minint Visus šventuosius ir Vėlines. Trumpam atilsis ir gyviesiems nuo kasdienių rūpesčių rutinos. Deja, atilsio niekada nebūna politikoje…

Vilija BUTKUVIENĖ

„Bangos“ redaktorė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių