Be „Žvejyčių“ Drevernoje būtų liūdna
Praėjusių metų pabaigoje Priekulės kultūros centro Drevernos skyriaus moterų vokalinis ansamblis „Žvejytės“ minėjo 30 metų sukaktį. Ta proga dainininkės dovanojo koncertą savo kaimo bendruomenei, dalyvaujant būriui svečių. Dreverną garsinančios „Žvejytės“ atliko repertuaro įvairovę atspindinčias dainas.
Dainuoja ne tik apie marias
Pilnos žiūrovų salės scenoje, kurią išmoningai papuošė dreverniškė Rasa Jurgelevičienė, „Žvejytės“ jautėsi puikiai. Jos turėjo išskirtinę progą dainuoti akompanuojant garsiems rajono, uostamiesčio muzikantams. Juk atvyko akordeonistas Stasys Adomavičius su savo mokiniais, saksofonininkas Antanas Milerius iš Klaipėdos muzikinio teatro, violončelininkas Karolis Vaičiulis – Klaipėdos menų akademijos studentas, grupės „Voiceless“ narys, Priekulės kultūros centro muzikantai. „Mums įprasta dainuoti pagal fonogramą, – prisipažino Drevernos kultūros namų renginių organizatorė Virgina Asnauskienė. – Akompanavimas jubiliejiniame renginyje mums buvo dovana.“
Priekulės seniūnijos seniūnė Daiva Bliūdžiuvienė, pasveikinusi su jubiliejumi, pasidžiaugė Dreverną garsinančiu ansambliu, dainininkių universalumu. Juk spalvingus rūbus pakeitusios tautiniais, jos dainuoja folklorines dainas, pristatančias šį kraštą, nes dalyvauja edukacinėje programoje „Žuvies kelias“.
Dreverniškių dainininkių repertuare – dainos apie marias, meilę, santūrios, lyrinės ir linksmesnės. Jos paruošusios ir liaudies, ir autorių dainų. „Žadame išleisti jubiliejinį „Žvejyčių“ dainų diską“, – sakė V. Asnauskienė.
Laukia repeticijų
Prieš 30 metų Drevernos kultūros namuose pradėjusi dirbti V. Asnauskienė pradėjo formuoti moterų vokalinį ansamblį „Žvejytės“. Žvejytė – šišioniškai žvejo žmona.
Iš pradžių dainininkėms vadovavo Laima Bušininkienė, o jai išėjus – Virgina. „Bet Laima ir dabar iš Kintų atvyksta dainuoti – geras, stiprus altas“, – džiaugėsi ji.
Nuo pat įsikūrimo ansamblyje dainuoja Milda Vasiliauskienė, Virginija Kaktienė, Zita Riaukienė. Dabar yra 8 pagrindinės dainininkės, bet edukacinėje programoje prie jų prisijungia dar 5–6.
L. Bušininkienė prisiminė, kaip ją prieš 30 metų į Dreverną atsiviliojo Virgina. „Turėjau muzikinį išsilavinimą, o čia įgijau patirties, daug išmokau, – pasakojo pašnekovė. – Ryšys nenutrūko iki šiol – su malonumu važiuoju į repeticijas ir koncertus, nors turiu veiklos Kintuose. Tarp šių dainą mylinčių moterų stipri jungiamoji grandis: gerai jaučiamės kartu ir nedainuodamos, tik bendraudamos.“
Pasak jos, „Žvejytės“ – spalvingos, gražios, dainingos. Girdimos ir matomos ne tik rajone. „Tai savotiškas dainų švyturys Drevernoje. Be jų čia būtų liūdna“, – sakė Laima.
Dainininkė Z. Riaukienė patikino, kad dainavimas ansamblyje – pramoga, širdžiai mielas užsiėmimas.
Ansamblio senbuvė V. Kaktienė prisipažino po skaudžių įvykių kelerius metus nedainavusi ansamblyje. „Virginai pakvietus vėl atėjau. Pasikalbame, pajuokaujame – palengvėja. Juk muzika, daina teikia džiaugsmo“, – sakė pašnekovė, kuriai repeticijos tapo neatskiriama gyvenimo dalimi. „Kad tik neiširtų mūsų „Žvejytės“, – ištarė V. Kaktienė.
