Biokuro dūmai Gargžduose rūks jau kitąmet
Katilinės modernizacija bus baigta iki kitų metų vasaros.
Gargždai žengia į žaliosios šilumos energijos rinką. Ateinančių metų vasarą mieste pradės veikti moderni 2,5 MW instaliuotos šiluminės galios biokuro katilinė, kuri aptarnaus beveik absoliučią daugumą centralizuotą šilumą gaunančių miesto gyventojų. Šiuo metu AB „Klaipėdos energija“ vykdo naujojo biokuro katilo ir jo priklausinių statybas. Investicijų vertė, pasinaudojant Europos Sąjungos finansavimu, siekia 4,6 mln. Lt.
Atsisakys gamtinių dujų
Gargžduose dujinis šilumos tiekimas pagaliau keičiamas aplinkai draugišku biokuru. Gargždų 4-ojoje katilinėje (J. Janonio g. prie darželio „Gintarėlis“) vykdoma rekonstrukcija, įrengiant vandens šildymo katilą biokurui ir kondensacinį ekonomaizerį. Iš 4,6 mln. Lt investicijų 1,8 mln. Lt suteikiama pasinaudojus ES finansavimu.
Žaliosios šilumos pavyzdžiu jau yra pasekusios nemaža dalis savivaldybių, tarp jų kaimyninės Kretinga, Plungė, Šilutė, Palanga, Nida bei Klaipėda. AB „Klaipėdos energija“, 
kuri centralizuotą šilumą tiekia maždaug pusei Gargždų miesto gyventojų, biokuro katilinės statybas mieste planavo įgyvendinti anksčiau. Dėl užsitęsusios dokumentacijos rengimo bei finansų paieškos statybos pradėtos tik šiemet. Gargžduose veikia trys katilinės, tačiau 4-ojoje gaminama šiluma pasiekia apie 95 proc. visų vartotojų.
„Iki šiol Gargžduose šiluma buvo tiekiama naudojant gamtines dujas, retais atvejais – dyzeliną. Tačiau su šiuo kuru esame išnaudoję visas galimybes – šilumą gaminame maksimaliu efektyvumu. Šiuolaikinės technologijos net dujomis leidžia į aplinką išleisti vos 40–50 laipsnių temperatūros dūmus, o dar prieš dešimtmetį pro kaminus garuodavo 170–200 laipsnių dūmai“, – sako AB „Klaipėdos energija“ Gargždų šilumos tinklų rajono viršininkas Egidijus Preibys. Pašnekovas patikslino, kad deginant biokurą oro tarša nepadidės, nesijus iš pašalinių kvapų.
Katilinės teritorijoje atsiras ne tik įranga, bet ir nauji statiniai, tarp jų – biokuro sandėlis. 45 arų teritorijos plėsti neprireikė – rekonstruota katilinė išsiteks esamame plote.
Gyventojams nepatogumų nežada
Biokuro katilinės statybas planuojama baigti ateinančių metų vasarą. Iki to laiko AB „Klaipėdos energija“ yra įsipareigojusi Klaipėdos rajono savivaldybei užtikrinti patogų eismą J. Janonio gatve.
Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Klimato kaitos politikos skyriaus vedėja Stasilė ZNUTIENĖ: – 2013 metų duomenimis, atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarė 22,95 bendro galutinio energijos suvartojimo. Šildymo ir vėsinimo srityje atsinaujinantys energijos šaltiniai buvo naudojami teikiant 37,72 proc. paslaugų. Tačiau iki 2020 metų Lietuva yra pasiryžusi šį rodiklį padidinti iki 70 proc. Tiek visoje šilumos tiekimo rinkoje turėtų sudaryti biokuras ir deginamos atliekos. Atsinaujinančiai šilumos energijai ateityje bus skiriamas tikrai didelis dėmesys. Skatiname ne tik gamtą tausojančią energetiką, bet ir vietinius išteklius, kurie stiprina šalies energetinį savarankiškumą.
Jau numatyta, kad vilkikas su žaliava iš Klaipėdos važiuos Kretingos plentu, suks į Žemaitės gatvę ir iš jos – į J. Janonio. „Žiemą biokurą vešime kartą per dieną, vasarą – 3–4 kartus per savaitę. Rinksimės dienos metą, kai transporto srautas nėra intensyviausias, taigi problemų gyventojams kilti neturėtų“, – žadėjo Gargždų šilumos tinklų vadovas.
Iki katilinės eksploatavimo pradžios kartu su Savivaldybe įsipareigota įrengti ir papildomų automobilių statymo vietų, sureguliuoti eismą.
Katilinės teritorijoje bus įrengta papildoma aikštelė bendrovės transportui, todėl esami automobilių statymo plotai liks gyventojams.
Ar šildymas pigs?
Biokuras sumažins ir aplinkos taršą – į atmosferą išmetamo anglies dvideginio kiekį. „Palyginti su dujiniu kuru, biokuras žymiai pigesnis. Savivaldybės, kuriose naudojama tokia žaliava, išlošia. Ar Gargžduose šilumos energija pigs ir kiek, sunku atsakyti. Tai priklausys nuo žiemos ir pačių vartotojų“, – mažesnėmis sąskaitomis už šildymą neskubėjo džiuginti E. Preibys.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas „Bangai“ akcentavo: „Tendencija tokia, kad kaina mažėja. Tačiau nereikia pamiršti, kad šilumos tiekėjai daro nemažas investicijas ir palaipsniui turi grąžinti skolą bankui. Tai iš vartotojų atima dalį pigesnio kuro.“ Anot V. Stasiūno, biokuro ekonomija akivaizdi. Lietuvoje šių metų spalį 1 tonos naftos ekvivalento biokuro vidutinė kaina buvo 630 Lt, o gamtinių dujų tonos kaina – 1 534 Lt.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas įsitikinęs, kad Lietuva vieną dieną pasieks skandinaviškąjį pavyzdį ir visiems centralizuota šiluma bus tiekiama vienodai žema kaina. Tačiau tai bus negreit: „Lietuvoje centralizuotos šilumos tiekimo ūkis turi labai gerą perspektyvą: turime sovietmečiu paklotus tinklus, kurių didžioji dauguma jau modernizuoti. Didesnė problema ta, kad Europoje pagal daugiabučių modernizavimo spartą esame paskutiniai. Šilumą gaunančių daugiabučių būklė, deja, yra svarus rodiklis šilumos suvartojimui ir, savaime aišku, kainai.“
- Gargžduose šilumos energijos kilovatvalandės įkainis naudojant gamtines dujas siekia 20 ct. Šį gruodį – 20,41 ct už kWh.
- Biokuras – tai kuras iš augalų biomasės ir atliekų. Šis kuras turi didelius išteklius, paplitusius beveik visame Žemės paviršiuje, lengvai paruošiamas ir pigus. Lietuvoje tai – malkos, miško kirtimo ir medžio apdirbimo atliekos (žievė, šakos, pjuvenos, pjuvenų briketai ir kt.). Kol kas mažai panaudojamos žemės ūkio gamybos atliekos (šiaudai, nendrės, spaliai ir kt.). Surenkant iš miško tokias atliekas ar kertant menkavertę augaliją, tvarkomos ir netikslingai užžėlusios teritorijos.
