• 18 rugpjūčio, 2022
|

Birželio iliuzijose

Pirmosios šiltos birželio dienos ir atlaisvintas karantinas įkvėpė kūrybiškesnio gyvenimo apraiškoms. Štai ketvirtadienį Gargždų muzikos mokykla savo ugdytiniams baigiamuosius pažymėjimus įteikė ant mokyklos laiptų muzikos ir fontano čiurlenimo dermėje. Džiazas, juokas, vėjas, taršantis jaunų žmonių plaukus, – kai į šį gražų skambantį reginį žvelgi iš tolo, atrodo, kad mūsų gyvenimuose niekada nebuvo, o ir nebebus pandemijos košmaro.

Pirmadienį visiškai neįprastai vyko anksčiau visada prieš Kalėdas organizuojamas mero Metų padėkos renginys. Tuomet, kai koronaviruso dar nepažinojome, tokio vakaro svečiai mėgaudavosi menine programa, bendraudavo prie vaišių stalo. Pandemija pakoregavo mūsų įprastą švenčių rutiną savaip: pareikalavo matyti, suprasti, daryti kitaip. Tad šįkart mero padėkos buvo be ankstesniais metais vyravusios butaforijos: saulės nutviekstoje Kultūros centro aikštėje nominantai neslėpė džiaugsmo, šypsenų, dėkingumo už pastebėtus darbus. Švietimo centro direktorė Ramutė Sirutienė, Drevernos skyriaus renginių organizatorė Virgina Asnauskienė, Veiviržėnų bendruomenės pirmininkas Julius Pozingis, laikinai Veiviržėnų kultūros centro direktorės pareigas einanti Neringa Žemgulienė, renginių organizatorė Irena Juciuvienė, UAB „Mida LT“ vadovas Andrius Jakas savo trumpose atsakomosiose kalbose pirmiausia Metų nominacijos įvertinimo nuopelnais dalijosi su savais kolektyvais. Laureatai karantiną įvardijo kaip naują stimulą inovatyvumui, socialinei atsakomybei, kultūros idėjų įgyvendinimui. Taigi, kažkam pandemijos karantinas buvo tarsi išbandymas pragaru, o iniciatyvūs, veiklūs, darbštūs ir širdingi žmonės įveikė pesimizmo gelmes kurdami bendrąjį gėrį visiems.

Viešojoje erdvėje birželio pradžioje pasipylė įvairūs skelbimai, kviečiantys jau ne į nuotolinius, bet į kontaktinius tradicinius ir naujus renginius rajone. Štai mėnesio pabaigoje Drevernoje vyks folklorinių ansamblių šventė, Ablingoje – Antrojo pasaulinio karo kaimo tragedijos 80-mečio minėjimas; birželis – ir holokausto, kuris Rytų Europoje prasidėjo būtent Gargžduose, 80-mečio minėjimo mėnuo. O juk šį mėnesį dar įpuola ir Rasos, ir Joninės. Paparčio žiedo bus lengviau ieškoti pagražėjusiame, tvarkomame Gargždų parke. Vakar jaunimo lauko estradoje šurmuliavo Vaikų gynimo dienos progai skirta nuotaikinga popietė. Šiandien Priekulėje Mažosios Lietuvos metraštininkės Ievos Simonaitytės garbei atsodinamas jos itin mylėtas rožynas. Tik spėkite suktis, tik dalyvaukite, kur esate kviečiami. Saugiai, laikydamiesi asmens higienos, o galbūt dauguma aktyvesnių žmonių jau ir pasiskiepiję – tuo labiau, kad Gargždų skiepijimo centras taip pat atvėrė duris jau ir masinei vakcinacijai. Naudokitės proga būti sveikesni ir laisvesni – tik be pagiežos ir iki gyvo kaulo įkyrėjusios beprasmės ir supriešinančios diskusijos skiepytis ar nesiskiepyti, padeda ar nepadeda tie skiepai? Kiekvienas savo galvą ant pečių nešiojamės, o savo išvedžiojimus ir pasilikime sau netrikdydami kitų.

Pandemijos karantino suvaržymai, atsiliepę ir psichologinei žmonių būsenai, aktyvinant vasaros kultūrinius renginius galbūt net užsimirš lyg blogas sapnas. Optimistiškesnių minčių, gražesnių ateities vilčių, stipresnio atkaklumo savo veikloje ir darbe – tai elementarus receptas išbristi iš pandemijos sukelto beprasmybės stingulio.

Laisvėjantis ekonominis, visuomeninis, politinis gyvenimas, deja, turi ne tik šviesesnių iliuzijų užtaisą, bet ir kitą medalio pusę. Prastovos, paskolos, paramos – už viską dabar reikės atsiskaityti su kaupu. Ne kiekvienam, žinoma, yra gudruolių, prasigyvenančių iš bet kokio sunkmečio. Rodos, vėl atėjo geras laikas atsigriebti ir vėl nugriebti, prisidengus pasaulinių rinkų pavyzdžiais, gąsdinant žaliavų trūkumais ir t. t.? Kai kurios verslo struktūros, prilindusios prie karantino subsidijų lovio, vietoj darbo vietų išsaugojimo, pridėtinės vertės kūrimo naujausių poršų prisipirko, o kažkas ir dabar, popandeminiu laikotarpiu, nagučius į save stipriai riečia. Pirmąjį širdies smūgį vos tik atlaisvinus karantiną Lietuvos gyventojams smogė nuo liepos drastiškai kylančios dujų ir elektros kainos. Ne keliais procentais, tačiau solidžiai: jei jau kirsti, tai iš peties – dujos 50 proc., nors pasaulinėse rinkose jos brango apie 22–26 proc. Betgi mes, Lietuva, visada turime neįtikėčiausių pasiteisinimų, kodėl pas mus kitaip veikia kainų principas nei Europoje, kurios centru skelbiamės. O pabranginus dujas ir elektrą toliau viskas gi vyks sniego gniūžtės principu: kils ir prekių, ir paslaugų, ir produktų kainos.

Mūsų klasikas Maironis, rašydamas savo genialiąją „Lietuva brangi“, net neįsivaizdavo, kaip šio kūrinio pavadinimas dvidešimt pirmame amžiuje simboliškai taps brangus kiekvienam lietuviui.

Vilija BUTKUVIENĖ

„Bangos“ redaktorė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių