Bityno paveldėtojai surėmė pečius
Gintauto Grigaičio bitynas gyvuoja, nors prabėgo 4 metai, kai jo įkūrėjas iškeliavo anapusybėn. Tuomet sunkiausiomis akimirkomis žmona ir dukros prisiekė puoselėti tai, ką jis visą gyvenimą kūrė bei tęsti bitininkavimo tradiciją. Šeima su meile ir išmanymu prižiūri bityną. Vienas didžiausių, moderniausių Klaipėdos rajone Gintauto Grigaičio bitininkystės ūkis savo medų ženklina specialiu ženklu, patvirtinančiu, jog tai nacionalinės kokybės produktas.
Šeima įgyvendina svajones
Prieš 4 metus birželio pradžioje senovinėje žemaičių sodyboje Didžiųjų Mostaičių kaime, kur gargždiškis Gintautas Grigaitis buvo įkūręs dalį bityno, liūdnai plevėsavo nuleista bityno vėliava. Iš to ženklo kaimynai suprato, kad bitininko žvaigždė įsižiebė danguje vos tik 58-ojo gimtadienio sulaukus.
„Žmonės svarstė, kas bus su bitynu. Man šių abejonių nekilo. Ir niekam iš mūsų šeimos“, – atskleidė vyriausioji dukra Giedrė Grigaitytė-Indrašienė, kuri nuo vaikystės užaugo bityne, buvo didžioji tėčio pagalbininkė.
„Mes gyvenome bityno ritmu – visi viską mokėjome, – pasakojo našlė Dalė Grigaitienė. – Liko mūsų komanda, nors iš pradžių dirbome automatiškai, tarsi robotai, nes reikia. Bet ilgainiui pradėjome svajoti: Gintautas svajonių turėjo dešimčiai metų į priekį, o jas įgyvendinti padėjo šeima. Dabar mes dar labiau surėmę pečius einame į priekį.“
Bitininkai Gintautui sakydavę, jog bepigu jam, kad turi pamainą! Našlė su dukromis apgailestavo, kad per anksti teko perimti. Jos su didžiausia meile kalbėjo apie išėjusįjį, tarsi jis būtų šalia. Bitininko atminimas branginamas ir saugomas. Tai liudija ir firminiai marškinėliai su užrašu: „Gintauto Grigaičio bitynas“. Šeimos bityno teisinis statusas – mažoji bendrija.
Bitininkės nuo vaikystės
Jaunystėje Gintautas dirbo fotografu. Kartą jis Priekulėje fotografavo rododendrus ir pamatė bičių spiečių. Paprašęs šio, kaip atlygio, dviračiu parsivežė namo. Ir tas spiečius per 39 metus išaugo į 250 bičių šeimų bityną. Jis ne tik pats apsikrėtė bitininkavimo virusu, bet ir tris dukras – Giedrę, Aliną ir Jūratę įkvėpė šiai veiklai. „Gintautas šeimoje buvo tikras pedagogas: mokėjo į bet kokį darbą įtraukti vaikus. Visada juos kviesdavo į pagalbą“, – kalbėjo D. Grigaitienė, mokytoja ir bitininkė mėgėja.
„Aš nuo 6-erių metų užaugau bityne, – prisiminė Giedrė. – Važiuodavau su tėveliu į bityną jam padėti. Sesės Alina ir Jūratė padėdavo namuose ruošti korius, sukti medų.“
Nors visos teoriškai ir praktiškai susipažinusios su bitininkyste, bet šiuo metu bičių šeimų priežiūra, bičių motinų auginimas yra Giedrės – profesionalios bitininkės darbas. „Mes juodus darbus dirbame“, – juokavo Alina Grigaitytė-Dromantienė.
Seserys su šeimomis pasiskirsčiusios veikla, įjungia ir savo vaikus. „Mažųjų neverčiame dirbti – leidžiame rinktis. Rugilę traukia bitės, Augustė padeda rinkti bičių pienelį, mažieji domisi medaus sukimu, o ypač fasavimu“, – sakė D. Grigaitienė, šeimos siela, vienijanti, patarianti, globojanti. „Tėtis sakydavo, kad mūsų mama laiko visus namų kampus“, – prisiminė vyriausioji dukra Giedrė. „Stiprios mūsų šeimos tradicijos, tarpusavio ryšys neišardomas, – džiaugėsi našlė. – Mes ir atostogas planuojame pagal bityno darbų grafiką.“
Medus su patikimumo ženklu
Vieno didžiausių ir moderniausių rajone bityno šeimininkas G. Grigaitis 2014 m. įsijungė į Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“ dalyvių gretas ir, gavęs paramą, dalyvavo nacionalinėje maisto produktų kokybės (NKP) sistemoje. Po vyro netekties palikimą – 130 bičių šeimų perėmusi našlė D. Grigaitienė tęsė projektą, kurį pernai baigė. Šioje NKP kokybės sistemoje trečius metus dalyvauja dukra Giedrė, turinti beveik tiek pat avilių.
Padėjo europinė parama
G. Grigaitytė-Indrašienė akcentavo, kad bičių ūkis sertifikuotas, nes laikomasi reikalavimų, kaip antai, medunešiu bitynas laikomas ne arčiau nei 5 km nuo modifikuotų augalų pasėlių, magistralinio kelio. Kovai su bičių ligomis naudojamos tik biologinės priemonės. Bitininkus nuolat tikrina specialistai.
Turguje Grigaičių medus traukia pirkėjų akį, nes fasuotas patraukliuose stikliniuose indeliuose su etiketėmis. Juose nurodyta kilmės vieta, taip pat šviečia ryškus nacionalinę produkto kokybę patvirtinantis ženklas. NKP ženklu suteikta teisė ženklinti ne tik medų, o ir bičių pienelį, žiedadulkes, bičių duoną.
D. Grigaitienė atskleidė, jog europinė parama padėjo sustiprinti bičių ūkio poziciją rinkoje. Paveldėjus bičių ūkį, žentas Marius Indrašius modernizavo vaško lydymo procesą, bičių duonos kūlimo įrangą pritaikė didesniems kiekiams kulti. Baigtas statyti apiterapijos namelis, skirtas relaksacijai.
Bitynas išdėstytas 12-oje vietų. Didieji Mostaičiai – viena iš jų. Čia Giedrė augina bičių motinėles, renka bičių pienelį, o jaunėlė sesuo Jūratė Grigaitytė-Mikienė veda labai įdomius edukacinius užsiėmimus. Čia priima vaikų ir suaugusiųjų ekskursijas, jų dalyvius supažindina su bičių gyvenimu, atskleidžia daug jų ypatybių. Apsirengę bitininko „uniforma“ patys dalyvauja bitininkavimo procese, iš arti stebi bites.
„Nepaprasto darbštumo, pareigingumo, tarpusavio susiklausymo galime pasimokyti iš bičių“, – sako Jūratė edukacinės pamokėlės dalyviams.
Virginija LAPIENĖ
