Bobturgio debatai
Euro (ne) laukimo atmosferą Lietuvoje iki pavasario atmieš Europos Parlamento ir šalies vadovo rinkimai. Nors oficiali kampanija dar neprasidėjo, tačiau apsiskelbusiųjų tapti pretendentais į prezidento postą demaršai jau kursto rinkėjų aistras. Šią savaitę vis nauji kandidatai reikšdavosi kone kasdien. Vieni už kitus iškalbingesni, išvaizdesni, vertesni (kaip jiems patiems atrodo).
Kai kurie pretendentai be jokių skrupulų planuoja vaikytis dviejų zuikių: dalyvaus ir Prezidento, ir Europarlamento rinkimuose. Mažu ant kurios šiltos vietos ir užsės.
Visus kandidatus vienija viena ypatybė – jie visi yra vyrai. Deja, dauguma jų nepasižymi džentelmenišku elgesiu. Išeidami į rinkimų ringą kai kurie demonstruoja ne savo privalumus, propaguoja ne naujas politines idėjas, o aistringai puola vardyti dabartinės Prezidentės trūkumus. Ir ką gi, reikia pripažinti, kad tolerancijos ir lygiateisiškumo dar vis stokojančioje Lietuvoje ir tai gali būti koziris. Na, kam nėra tekę vienur ar kitur išgirsti Vingių Jono vertą frazę: „Kiek čia tos bobos gali valdyti?“
Bet kai atidžiau pasiklausai būsimų pretendentų valdyti šalį, tai ir pasijunti kaip bobturgyje. Štai buvęs Prezidentės pavaldinys „žaliasis“ L. Balsys, duodamas interviu televizijoms, išsijuosęs garsina buvusios savo viršininkės nuodėmes. Pretendentas netgi konstatuoja, kad šalies vadovė iššvaistė turėtą didžiulį žmonių pasitikėjimą. Tą konstatavimą L. Balsys grindžia argumentu „iš savo praktikos, iš savo matymo, kas vyko ir kas vyksta, ir iš to, ką man sako žmonės, su kuriais aš susitinku Karoliniškių turgelyje, ir mes pasišnekame su savo rinkėjais“. Taigi, Lietuvos politika, kai kurių pretendentų į prezidento postą manymu, sprendžiasi turgeliuose. Juokas juokais, bet juose dažniau lankytis jau turėtų pradėti net vietos savivaldos atstovai. Ir jiems rinkimai nebe už kalnų. Praktika rodo, kad mūsų rajone dažniausiai laimi tie, kurie liežuvį pasigalanda ir turgų rožėmis nukloja.
Verslo pasaulyje egzistuoja nerašyta taisyklė į darbą nepriimti darbuotojų, juodinančių savo buvusius vadovus. Tačiau mes, mokesčių mokėtojai, dažnai būname atlaidūs nemoraliems politikų poelgiams už jų pažadus. Nenustebsiu, jei dalį rinkėjų apžavės tokia pretenduojančio tapti valstybės vadovu L. Balsio frazė: „Aš norėčiau, kad mano prezidentūra būtų atvira, kad problemų turintys žmonės galėtų kreiptis į prezidentą.“ Duok Dieve, išsipildyti jo pažadui. Įsivaizduoju, kaip atsikvėptų socialinės paramos skyriai, policija, sodininkų bendrijų vadovai ir t. t. Ir net mes, vietos laikraščių žurnalistai. Juk būtent į mus nuolat kreipiasi įvairių bėdų prispausti žmonės. Aiškindamiesi jų problemas, kartais pristingame laiko ir dvasingesnėms kultūros, švietimo, meno temoms. Taigi, jei L. Balsys imtųsi priiminėti problemų turinčius žmones, mes mielai jam patalkintumėme pasakydami interesantams prezidentūros adresą ir paslaugiai ant lapelio užrašytume asmeninį prezidento telefoną. Įspėjame pretendentą, kad per mėnulio pilnatį pasiimtų naktipiečius – interesantų srautas bus nenutrūkstantis.
Politologų „mušta korta“ vadinamas Darbo partijos kandidatas į prezidento postą Artūras Paulauskas irgi visomis išgalėmis kimba D. Grybauskaitei į atlapus. Tuo labiau, kad pastaruoju metu ir akivaizdi proga pasitaikė. Politikas siekia, kad Prezidentė prieš jos pačios valią būtų apklausta ikiteisminiame tyrime dėl skandalu virtusio informacijos nutekinimo. O kitas pretendentas europarlamentaras V. Tomaševskis D. Grybauskaitę bandė paskųsti net Europos Sąjungai. Esą už tautinių mažumų lygių teisių nepaisymą.
Vilniaus meras A. Zuokas pretendento kalboje nevengė net asocialiems asmenimis būdingos retorikos: dabartinę Prezidentės užsienio politiką prilygindamas kaip „darymą po savęs“. Socialdemokratų kandidatu į prezidento postą patvirtintas Zigmantas Balčytis drąsinasi nebijantis aukštų šalies vadovės reitingų. Esą už jį balsuos „kitos Lietuvos“ norintys rinkėjai. Tokiems patikliems rinkėjams jau yra parengęs didesnių algų, socialinių garantijų ir t. t. pažadų krepšelį.
Šią savaitę pretendentai į prezidento postą parodė tik tai, kad aršiai moka apkalbėti dar net kandidate nepasiskelbusią Prezidentę. Bobturgio lygmuo. Kada išmoksime politinių debatų kultūros europietiškame lygmenyje?
