Būkite sveiki!
Kol vienas kitą viešai badome pirštais, kas kuom nusipelnęs, kas nenusipelnęs, kol skaičiuojame savo finansus brangstant viskam, kur tik akys aprėpia, labai svarbus procesas, liečiantis ne atskirus visuomenės sluoksnius, bet kiekvieną, jau pamažu skinasi kelią.
Trečiadienį Vyriausybei sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys pristatė sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarką. Vyriausybė jam pritarė. Šiai pertvarkai planuojama skirti apie 710 mln. eurų valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšų. Skambiai deklaruojama, kad pertvarkos tikslas – geresnė gyventojų sveikata ir kokybiškesnės sveikatos priežiūros paslaugos. Įstaigų tinklą pertvarkyti planuojama per trejus metus.
Pasak pertvarką Vyriausybei pristačiusio sveikatos apsaugos ministro, Lietuvoje sveikatos priežiūra yra pernelyg sutelkta ligoninėse, nors esą 80 proc. sveikatos problemų galima išspręsti ambulatorinėje grandyje. Ministras pristatydamas pertvarką kalba užburiančiomis frazėmis, kurias išgirdę ne tik pacientai, bet ir kalbinti medikai kraipo galvas. Esą efektyvumui didinti bus „pasitelkti vadybos sprendimai ir naujovės bei perskirstomi žmogiškieji ištekliai: plečiama šeimos gydytojo komanda, kuriami pacientų keliai greitesniam patekimui pas specialistą, atsiras „vieno langelio“ principas, bus suformuotas bazinis paslaugų paketas“. Džiuginama, kad patogesniam pacientų judėjimui tarp įstaigų bus plėtojamos pavėžėjimo galimybės. Oi, kaip ši frazė girdėta! Maždaug dešimt metų iš aukštų tribūnų ji skalambijama, ir ne vienas ministras apie tokią paslaugą yra suokęs, o kokia realybė? Ji – rūsti ir negailestinga: kas nesate patyręs tokios situacijos: kai jus ar jūsų artimąjį, atgabentą greitąja vidurnaktį, iš regiono ligoninės stebėjimo palatos paleidžia, nes esą nieko rimto neįtarė – tai atgal namo į kokius Judrėnus ar Gargždus važiuok kaip nori, kvieskis taksi. Žinoma, problema išsprendžiama, nes dažniausiai mes patys lydime artimuosius, patys juos parsivežame atgal. Aišku, gi norisi tikėti, kad šį kartą sveikatos sistemos pertvarka jau bus tokia racionali, kad tikrai ir pavėžėjimo paslauga ateityje visiems pacientams bus prieinama. Juk idėja taip daryti tikrai gera ir reikalinga. Prisimenu, kaip jau prieš penkmetį kraštietė, serganti vėžiu ir gyvenanti Airijoje, pasakojo, kaip ji galinti išsikviesti specialų transportą važiuoti į chemoterapijos seansus, o po to yra vėl parvežama. Jei tuo metu specialusis transportas užimtas, galima išsikviesti taksi, už kurį vėliau užmoka ligonių kasos. Taip sutaupomi ir lovadieniai, taip atpalaiduojami ir artimieji, kurie ramiai gali dirbti savo darbus kurdami naują pridėtinę vertę valstybei. Taip tikrai sutaupomi ir biudžeto pinigai. Tik pas mus viskas lieka pažaduose: juk jau seniai tokiai paslaugai turėjome rasti galimybę.
Per pastaruosius tris dešimtmečius ne pirmąkart ligoninių pertvarka vykdoma, jau ir anuomet buvo žadama, kad šalyje sumažinus ligoninių skaičių (o jų sumažino), uždarius kai kuriuos skyrius rajonų ligoninėse (taip pat ir Gargžduose), bus ženkliai sutaupoma ir investuojama į pacientų gerovę. Bet kažkur tie įsipareigojimai nutrupėjo, o kur tos sutaupytos lėšos? Nežinau, gal kur kitur nubyrėjo, bet ne tai išsvajotai gerovei.
Planuojama, kad įgyvendinti sprendimai per trejus metus padės sumažinti išvengiamo mirtingumo atvejų iki 25 proc., 30 proc. išaugs dienos stacionaro paslaugų skaičius (pvz., onkochematologijos, terapijos, vaikų ligų, alerginių ligų ir kt.), 20 proc. išaugs dienos chirurgijos paslaugų apimtys. Argi tai ne puikios žinios?.. Gal ir mums pasiseks būti tų procentų statistine dalimi, t. y. likti nemirusiems esą efektyvios reformos dėka? Vienas iš reformos keliamų tikslų – galimybė patekti pas specialistus greičiau nei per 30 d., gauti skubią pagalbą – ne ilgiau nei per 1 valandą bet kurioje Lietuvos teritorijoje. Pastarosios mintys jau buvo eskaluojamos prieš dešimtmetį kapojant rajonų ligonines: tada tai buvo įvardijama „žaliaisiais koridoriais“.
Duok, Dieve, ministrui sveikatos šią reformą įgyvendinti. Deja, jo pirmtakams, švelniai tariant, pertvarkų burtažodžius realizuoti tikrovėje pasisekė ne taip gerai. Įvairūs optimistiniai pažadai nuėjo šuniui ant uodegos.
Viešojoje erdvėje diskutuojama apie Gargždų ligoninės, Gargždų PSPC ateities scenarijus. Valdiškų sprendimų ir konkrečių atsakymų dar nėra. Savo ruožtu klausėme ir Sveikatos apsaugos ministerijos: klausimas užstrigo kažkokiuose stalčiuose ir kol kas tik likę pažadai: atsakysime. Na, o kol politikai suokia, o valdininkai nespėja sukurpti vienadienių paaiškinimų, socialiniuose tinkluose sklinda įvairiausių nuomonių, liejasi ir nuoskaudos, priekaištai kai kuriems vietos medikams, darbuotojams. Žinoma, yra neigiamų aspektų, ir paslaugų efektyvumas ne visada toks, kokio tikimės. Bet juk nesigiliname į objektyvias aplinkybes, į buvusių nepabaigiamų reformų žalą. Per pykčio ir apmaudo žiežirbas pamirštame, kad medikai irgi žmonės, mūsų vietos bendruomenės žmonės, kuriems tenka atlaikyti reformų naštas. Tad norisi širdingai palinkėti: laikykitės, medikai. Jūs mums reikalingi ir jūs esate reformų varikliai. O mums visiems linkėjimas būti sveikiems: tada jokios reformos nė motais.
P. S. Šeimos gydytojas pasakojo, kad darbe jaučiama nuovargio įtampa, nes išaugus pacientų srautams, o nesumažėjus biurokratiniams reikalavimams, atitinkamus dokumentus tenka pildyti ir po darbo valandų, kartais net iki vidurnakčio. Norite tikėkite, norite – ne.
Vilija BUTKUVIENĖ
„Bangos“ redaktorė
