Dagos šventėje – bendrystės derlius
Gargždų lopšelio-darželio „Saulutė“ ugdytiniai neseniai kas morka, kas kopūstu, kas cukinija nešinas – visi su lauknešėliu rinkosi. Iš šių rudens gėrybių „Saulutės“ virėjos išvirė didžiulį puodą daržovių košės. Pastaroji tapo tikru gardėsiu Dagos šventės dalyviams – vaikams, jų tėvams, pedagogams, kurie tądien daug lietuvių liaudies šokių šoko ir dainų sudainavo.
Ką pasėjai – tą dagosi!
Žodis „daga“ reiškia dygimą, brandą, derlių, „dagoti“ – imti, valyti derlių, gauti kaip atpildą, „nudagoti“ – užderėti. Ką pasėjai, tą ir dagosi! Dagotuvės – tai darbų laukuose, bulviakasio pabaigtuvės su vaišėmis.
Lopšelio-darželio „Saulutė“ direktorės pavaduotoja ugdymui Lina Petrauskienė pasakojo, kad ikimokyklinukai jau gana gerai žino didžiausias tradicines šventes – Kalėdas, Velykas, tačiau senosios lietuvių šventės dažnai yra mįslė ne tik ugdytiniams, bet ir jų tėveliams. Dėl to Dagos šventės šokio, liaudies žaidimų sūkuryje sukosi ne tik darželinukai, bet ir jų tėveliai, įstaigos bendruomenė. Pastebėta, jog kai tėvai šalia, mažųjų entuziazmas iškart šokteli, atsiranda daugiau ūpo šokti, dainuoti. Kartų bendrystė padeda išsaugoti ir perduoti vaikams papročius, ilgametes tradicijas.
Juolab kad Dagos šventėje dalyvavo ir „Saulutės“ socialinis partneris – Gargždų kultūros centro folkloro ansamblis „Cyrulelis“. „Gyva muzika iškart pažadina genus, kojos pačios trypia“, – šypsodamasi pastebėjo Dagos šventės darželyje sumanytoja, meninio ugdymo pedagogė Šarūnė Petruškevičienė.
Folklorui reikia tėvų indėlio
Š. Petruškevičienė informavo, kad Dagos šventė yra baigiamoji visus metus vykdyto projekto „Etnomokyklėlė: tradicijos šeimai“ dalis. Projektui įgyvendinti buvo gautas 150 eurų finansavimas iš Klaipėdos rajono savivaldybės.
Dar praėjusių metų gruodį švietimo įstaigoje vyko advento vakarojimai, vėliau – Atvelykio. „Vaikai su tėvais mokėsi dainų, šokių, žaidimų, tradicinių būrimų. Tai nebuvo skirta masėms, priešingai – veikla vyko mažose grupėse. Mūsų tikslas, kad ne tik vaikai rodytų tėvams, ką išmoko, bet kad jų augintojai kartu leistų laiką, suprastų tradicijų perdavimo svarbą ir jaustų atsakomybę už papročių išsaugojimą“, – aiškino Š. Petruškevičienė. Vyko specialus seminaras pedagogams, kaip lietuvių liaudies žaidimus, kalendorines šventes įtraukti į ikimokyklinio ugdymo procesą.
Patys mažiausi „Saulutės“ lankytojai taip pat neliko pamiršti. Pagal etninės mokyklėlės projektą buvo parengta edukacinė programa ,,Myliu, myliu spust“. Jos metu Š. Petruškevičienė mamas su vaikais mokė lopšinių, mylavimų. Psichologė Veronika Daugėlienė pasakojo, kokia yra jų psichologinė nauda, o logopedė Ona Meškienė išdėstė, kaip galima lietuvių liaudies žaidimais lavinti vaiko kalbinę raidą.
Prie etnomokyklėlės projekto daug prisidėjo ir auklėtojos Jovita Klymantienė, Lina Duotienė, Jolanta Olčauskienė.
Agnė ADOMAITĖ
Š. PETRUŠKEVIČIENĖS nuotr.
