Daukšaitiškiai spalvina savo kasdienybę
Daukšaičių bendruomenės namuose kas mėnesį – renginys. Kas savaitę – įvairūs užsiėmimai. Ir jaunas, ir vyresnis gyventojas turi galimybę rinktis. Kiek rajone kaimų ar miestelių gali pasigirti tokiu žmonių aktyvumu ir užimtumu? Gal tai užkoduota senojo kaimo genuose? Daukšaitiškiai saugo tradicijas. Advento – susikaupimo, apmąstymo laikotarpiu giesmėmis pagerbė išėjusius artimuosius, kaimynus. Eglės puošti neskuba – Kalėdų dvasią nori pajusti tikrąją šventės dieną.
Devyniasdešimtmečiui rūpi bendruomenė
Koks būrys daukšaitiškių ir gretimų kaimų žmonių susirinko jaukiuose „Daukšaičių pušynėlio“ bendruomenės namuose pasišnekėti su „Bangos“ korespondentais. Čia vyksta įvairiausi renginiai, švenčiami jubiliejiniai gimtadieniai. Gausus būrys atėjo pagerbti 90-ojo sausio sulaukusį Vincą Štulcą iš gretimo Petraičių kaimo. Ir mums atvykus vyriausias Daukšaičių seniūnaitijos gyventojas V. Štulcas sėdėjo salėje orus, kostiumuotas, kaip įprastai atburzgęs savo traktoriuku. Šviesuoliu, metraštininku vadinamas Vincas savo kaimo, kolektyvizacijos laikotarpio gyvenimo akimirkas išsaugojo fotografuodamas ir filmuodamas. Tai svarbi medžiaga istorikams. Bendruomenės pirmininkė Alma Vanagienė susirūpinusi, kaip šiuos faktus suredaguoti ir išleisti knygą.
Be to, V. Štulcas sukaupęs vertingų spaudinių, knygų ir kitų daiktų, menančių šio krašto praeitį. Jis ne tik visą gyvenimą skaito „Bangą“ – domisi ir šalies bei pasaulio politiniu gyvenimu. Atėjęs į biblioteką prašo rasti internete jį dominančios medžiagos, informacijos“, – pasakojo Daukšaičių bibliotekininkė Zina Žąsytienė.
Tą dieną susirinko ir jaunesnių gyventojų. Visgi dauguma – užtarnauto poilsio sulaukusieji. Darbingo amžiaus seniūnaitijos žmonės buvo darbe. Vieni važinėja į Švėkšną: apie 20 žmonių dirba Klaipėdos jūrininkų ligoninės Švėkšnos departamente, kiti – Vilkyčiuose, o kai kas rieda į Gargždus ar net Klaipėdą.
„Socialinių pašalpų gavėjai mums labai padeda – tvarko gyvenvietės aplinką, pušyną, kapus“, – Daukšaičių seniūnaitijos seniūnaitis Viktoras Toleikis džiaugėsi visuomenei naudingus darbus atliekančiais kaimiečiais.
Prieš metus Daukšaičiuose atidarius saviraiškos ir laisvalaikio centrą, žmonių kasdienybė tapo spalvingesnė. „Užimtumas labai svarbu“, – patikino Janina Varanauskienė. Jai šypsodamasi linktelėjo sesuo dvynė Jadvyga Čeliauskienė.
Kas savaitę atvyksta meno terapeutas. Į užsiėmimus susirenka apie 10 kaimo gyventojų. „Daug sužinojau – piešimo pagrindus įgijau“, – džiaugėsi J. Varanauskienė, rodydama savo piešinius.
Širdžiai mieli šie užsiėmimai, tačiau reikia mokėti – už kiekvieną po 4 eurus. Buvusių kolūkiečių pensija menka. Mokiniams tai neformalusis ugdymas – sumoka rajono Savivaldybė.
Marytė Šatūnienė iš Petraičių rodė savo floristinius paveikslus. Juos komponuoti, džiovinti augalėlius mokiusi Kristina Lukošienė. „Paveikslais papuošiau savo namus, – pasakojo Marytė. – Po sunkių negandų pastaraisiais metais čia lankydamasi pajutau sielos atgaivą.“
Su kaimo moterimis kūrybine patirtimi dalijosi Daiva Toleikienė iš Pašlūžmio, kuri mokė pasigaminti floristinių atvirukų.
Daukšaitiškės, kurioms nuo 20 iki 50 metų, lanko centre vykstančius gydomosios gimnastikos užsiėmimus. „Už nedidelį mokestį kineziterapeutė Ramunė Semaškienė mus moko – nebereikia vaistų“, – džiaugėsi Alma.
Prieš 5 metus savo noru į kapelą susibūrė vyrai. „Ritin dobil“ meninis lygis kaip ant mielių kyla. „Kai renginiuose užgroja, kojos pačios kilnojasi“, – patikino Barbora Grevienė.
O moterys, laisvalaikiu pasimokiusios, daina pradžiugina šventėse, vakaronėse. „Labai smagu dainuoti“, – šypsojosi Regina Rumšienė.
Taigi nuobodžiauti Daukšaičiuose negali niekas, jeigu tik neužsidaro tarp keturių sienų. „Būtinai kas mėnesį reikia organizuoti renginius, nes yra poreikis, – tvirtino A. Vanagienė. – Man padeda bendruomenės nariai, kurie pasiūlo ir patys įgyvendina idėjas: D. Toleikienė su Dalia Vainiene, Kristina Čeliauskaitė ir Viktorija Bočkutė-Navalinskienė, kiti aktyvūs kaimo žmonės.“
Daukšaičiuose visos šventės smagios. Viena iš įdomiausių – Tarptautinė vaikų gynimo diena. V. Toleikis su žmona Daiva surengė šventę, kurią iki šiol kaimas atsimena. „Norėjome nustebinti vaikus. Kaip? Pagalvojau, kad reikia jiems pasiūlyti tai, ko aš vaikystėje troškau – pasivažinėti karieta“, – atskleidė seniūnaitis. Taigi išsinuomojo karietą, už kurią atsiskaitė savo užaugintomis avižomis. Daukšaitiškis Alfonsas Šarka nepagailėjo arklio – pasikinkęs į karietą vežiojo kaimo vaikus. Įlipti norėjo ir suaugusieji. Kokia atrakcija buvusi – prošal važiuojantys sustodavo pasižiūrėti.
Daukšaitiškiai patys stengiasi nuspalvinti savo kasdienybę. Didelis jų troškimas – renovuoti kultūros namus. „Bendruomenės salė – tik nedideliems renginiams. Mes norėtume pasikviesti profesionalių meno kolektyvų, bet neturime kur, – apgailestavo V. Toleikis. – Norėtume, kad būtų Kultūros centro Daukšaičių skyrius, specialistas vadovautų meno saviveiklai. Dabar iš Veiviržėnų kultūros centro atvyksta Jaroslavas Barabuška – vadovauja tik kapelai.“