Dauparuose ilgaamžiai pasigenda šarvojimo salės

Dauparuose gyventojai nesutaria dėl prioriteto mirčiai. Dvylika metų čia veikė salė mirusiesiems šarvoti, tačiau bendruomenė nusprendė šias retai naudojamas patalpas skirti gyvųjų poreikiams – įgyvendinusi ES remiamą projektą, ėmė teikti sveikatingumo paslaugas, tarp jų ir nemokamus jogos užsiėmimus. Tačiau senieji kaimo žmonės piktinasi, esą bend­ruomenės jaunimas elgiasi nepagarbiai ir nukabinę šventųjų paveikslus salėje su jogais kilnoja kojas.

Neliko poreikio

„Bangoje“ neseniai rašyta apie beveik analogišką situaciją Priekulėje, kai gavę pusės milijono litų ES paramą bendruomenės nariai suremontavo valdišką pastatą, kuriame anksčiau veikė bendra šarvojimo salė. Pastarajame bendruomenė numatė kitas veiklas ir šarvojimo paslaugų nebeketino teikti, tačiau dėl to įsiuto gyventojai. Priekulės mieste tai buvo vienintelė vieta šermenims rengti. Dabar bendruomenė laukia atsakingų Europos Sąjungos institucijų atsakymo, ar rengdama šermenis nenusižengs naujojo projekto tikslams.

Bendruomenės pirmininkė I. Lukšonienė akcentavo, kad bendruomenė vis aktyvesnė. Dauparuose veikia bemaž 60 narių vienijantis mamyčių klubas, buriasi jaunimas. Jaunos daupariškės bendruomenės namuose ne tik sportuoja, bet ir rengia šventes. „Žmonės anksčiau nenorėjo užsiimti pramogine veikla šarvojimo salėje. Sakė, kad energetika ne ta, nejauku. Ne kartą jaunimas rinkosi iškart po šermenų – net vainikų kvapas nebuvo spėjęs išvėsti“, – kalbėjo I. Lukšonienė.

Dauparuose šarvojimo salė 2001 m. buvo įrengta tuomet dar kaimo kultūros namų patalpose. Prieš devynerius metus įsikūrus Dauparų bendruomenei, Klaipėdos rajono savivaldybė panaudos sutartimi patalpas perdavė šiai organizacijai. Bendruomenės namų salėje šermenys buvo rengiamos iki pat praėjusių metų. Tačiau, kaip teigia šarvojimo salės iniciatorė ir tuometinė Dauparų–Kvietinių seniūnijos seniūnė Ieva Meilienė, šermenų poreikio Dauparuose tiesiog neliko: „Atsiradus galimybei šarvoti artimuosius Gargždų bažnyčioje, dauguma daupariškių tai ir daro – pernai bendruomenės namuose tebuvo pašarvotas vienas žmogus, užpernai – 4“, – versdama raštiškas sutartis su mirusiųjų artimaisiais pasakojo I. Meilienė.

Šermenis keis sveikatingumas

Dauparuose veikia viena didžiausių kaimų bendruomenių rajone, vienijanti per 100 žmonių. Tad jos aktyvistai nusprendė patalpas išnaudoti daugumos gyventojų poreikiams. Pasinaudojusi VVG „Pajūrio kraštas“ vykdoma projektine veikla, Dauparų bendruomenė gavo bemaž 100 tūkst. Lt finansavimą ir įgyvendino sveikos gyvensenos skatinimo projektą. Iš šių lėšų suremontuotos patalpos, surengta paskaitų apie sveiką gyvenseną, įsigyta inventoriaus terapinėms paslaugoms teikti.

Bendruomenės pirmininkė Ineta Lukšonienė pasakojo, kad patalpos ilgainiui taps mažuoju SPA centru: nupirktas masažo stalas, masažuoklis, termomasažinė lova, „Biotron“ terapinė lempa, taip pat vyksta jogos užsiėmimai. Visus metus jie nemokami, o pusvalandžio procedūra populiariąja „Bioptron“ lempa kainuoja penkiskart pigiau nei specializuotose įstaigose – vos 5 Lt. Kitos sveikatingumo paslaugos kainuos nuo 15 Lt. Jas teiks bendruomenei priklausantys šių sričių specialistai.

Salė veikė iš entuziazmo

Tačiau „Bangos“ redakcija gavo 24 Dauparų ir Gobergiškės kaimų gyventojų pasirašytą laišką. Jame žmonės nurodo norintys kaime išsaugoti šarvojimo salę. Dauguma pasirašiusiųjų eina devintąją dešimtį, yra ir šimtamečių. „Turėjome šarvojimo kambarį, bet dabar kažkas iš jo sugalvojo pasidaryti verslą. Sako – tai sportuoti reikia, tai masažuoti, ir iš mūsų tą kambarį atėmė. Susikvietė iš Gargždų jogų, dabar kojas kilnoja. Salė tuščia stovi, ten jie gali žaisti“, – laiške širdgėlą liejo senieji daupariškiai. Beje, prašę pavardžių neskelbti. Vienas iš pasirašiusiųjų senolių dar priminė, kad anuomet iš gyventojų net buvo renkami pinigai salei įrengti, tad dabar jie bus nuėję perniek. Senoliai pyksta ir ant kaimo aktyvistės I. Meilienės. Esą jos šeima uzurpavo patalpas, mat dabartinė bendruomenės pirmininkė I. Lukšonienė yra jos duktė.

„Jei nebūtų Meilienės šeimos, čia nieko nebūtų. Nereikėtų net skundų rašyti“, – iš įtarimų pasijuokė I. Meilienė. Ji stebėjosi, kad žmonės nepamena jos vargų kuriant bendruomenę bei rengiant tą pačią šarvojimo salę. „Lakstėme po kaimą, rinkome pinigus. Tačiau tai buvo 2001 metais ir tie, kurie šiandien rašo skundus, buvo davę po 5 litus. Negi jie dar neatsipirko? Buvome surinkę 1 500 Lt, iš kurių pirkome juodas užuolaidas, šventųjų paveikslus, kitą inventorių. Atskirą išėjimą ir laiptus padarėme rėmėjų dėka“, – pasakojo I. Meilienė.

Nėra laiko laukti mirusiųjų

Šarvojimo paslaugos Dauparuose teiktos nelegaliai ir kelissyk vos išvengta priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos baudų. „Kaskart įdavusi raktus neramiai miegodavau – o kas, jei nuo žvakių viskas supleškės? Nė vienas žmogus Dauparuose anuomet nepalaidotas be mano žinios, naktimis tekdavo keltis“, – rūpestį prisiminė I. Meilienė. Atskiro darbuotojo šarvojimo salei prižiūrėti nebuvo, tad, anot I. Meilienės, ji pati su valytoja ir kūriku suplukę tvarkydavo salę. Ši buvo užleidžiama už dyką ir tik kai kurie žmonės po laidotuvių įduodavo dvidešimtinę už rūpestį. „Jei ką gaudavau, pasilikdavome kultūros namų einamosioms išlaidoms. Visus daiktus į bendruomenės namus tempėme iš savo namų: stalus, puodelius, viską“, – prisiminė I. Meilienė.

Ji problemą kvietė spręsti nesipykstant. „Nesame prieš šarvojimo salę, tačiau jos poreikio nebėra. Reikia suprasti, kad pasikeitė laikai – dabar daug patogiau šarvoti Gargžduose, iki kurių vos 5 minutės kelio. Patys ne kartą matėme, kaip už 150 metrų gyvenantys žmonės į šermenis atvažiuodavo mašina. Tad ir į Gargždus nėra problemų nuvykti. Gyvenvietė plečiasi, yra aktyvių žmonių ir galimybių rašyti projektus. Negalime salės laikyti tuščios ir laukti, kol kas nors numirs“, – įsitikinusi ji.


  • Regina KERNAGIENĖ, daupariškė Savivaldybės tarybos narė:

    – Problemos nematau. Šalia yra Gargždai, ir šarvoti artimuosius galime ten. Jei gyventume Judrėnuose, Veiviržėnuose ar Priekulėje, tuomet salės poreikis būtų, bet dabar jo tikrai nėra. Pasikeitusia bend­ruomenės namų veikla nepatenkinti keli senieji kaimo žmonės, tačiau tai tikrai ne daugumos nuomonė. Visi turime automobilius ir kasdien kursuojame į miestą, galime nuvažiuoti ir į šermenis. Neturinčiuosius transporto pasiūlome nuvežti. Kita vertus, problemą galima spręsti paprastai – jei bus ypač norinčių šarvoti kaime, bus galima padaryti išimtį.

  • Aušra NORVILIENĖ, Dauparų–Kvietinių seniūnijos seniūnė:

    – Dėl patalpų naudojimo girdėjome visokių nuomonių, tačiau iškėlus klausimą ataskaitiniame susirinkime, bendruomenė paaiškino, kad eis kita linkme ir vykdys sporto, sveikatingumo veiklą. Tam ypač pritaria gyvenvietės jaunesnieji – jiems nebuvo malonu rinktis į renginius salėje, kurioje prieš tai apraudojo mirusiuosius.

    Dauparuose, Gobergiškėje bei gretimuose Šlapšilės ir Jonušų kaimuose pernai mirė 10 žmonių – toks pats ir kasmetinis vidurkis. Dauguma artimųjų šermenims renkasi Gargždus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių