Dėvėti drabužiai: ne vien nepriteklius, bet ir stilius
Vadinamosios „antrų rankų“ parduotuvės ar pardavėjai, prekiaujantys gatvėse ar turguose tokiais drabužiais, – šiandien įprastas reiškinys. Ir pirkėjai čia dažnai užklysta ne vien dėl ekonominių priežasčių ar nepriteklių.
Startą davė hipiai
Europoje tokios parduotuvės taip pat populiarios. Įprastai jos vadinamos retro ar vintage stiliaus rūbų parduotuvėmis. Įsitvirtinusios rinkoje seniau nei prieš pusę amžiaus, jos tapo priimtinos mados pasaulyje ir netgi mėgstamos įžymybių. Pradžią joms davė pirmoji hipių karta, neigusi materialines vertybes bei prabangą ir vertinusi paprastumą. Suprantama, ekonominis interesas taip pat svarbus. Dėvėti drabužiai yra pigesni ir dažnai, lyginant su šiandien siūlomais, netgi geresnės kokybės ir tvaresnių audinių. Buvo laikas, kai tokios parduotuvės buvo vadinamos labdaros parduotuvėmis su kalnais drabužių dėžių, kuriose kuistis ryždavosi anaiptol ne visi. Šiandien tai – jau praeitis. Dėvėtų drabužių verslo atstovai rūpinasi ne tik asortimento įvairove, bet ir parduotuvių interjeru. Drabužiai yra apdoroti atitinkamomis priemonėmis, atrinkti pagal kokybę, netgi spalvas, sukabinti eilėmis ir paisant sezonų. Jose prekių dairosi net mažų butikų savininkai, prekiaujantys populiarių dizainerių ar žinomų pasaulyje mados namų rūbais, avalyne ar aksesuarais. Radę tokių drabužių įprastai juos kruopščiai atnaujina, prikelia antram gyvenimui ir, tikėtina, parduoda aukštesne kaina nei įsigijo. Įdomiausia, kad nemažai drabužių, rastų būtent padėvėtų drabužių parduotuvėse, yra pasiūti beveik pamirštomis technikomis, netgi rankomis (ne pramoniniu būdu) ir iš labai aukštos kokybės audinių.
Sena ir nauja puikiai dera
Šiandien, kai vis dažniau diskutuojama apie tvarumą, aplinkos taršą ir gamybos procesus, reikalaujančius nemažai sąnaudų ir darbo jėgos, pirkti dėvėtus drabužius daugeliui tampa įprasta. Į dėvėtų drabužių parduotuves neretai užsuka ir mažylių mamos. Mat kūdikiai auga greitai, tad drabužėlių dažnai nespėja net sunešioti. Jauni žmonės čia dairosi drabužių, norėdami susikurti unikalų aprangos stilių. Galiausiai perkant daiktus šiose parduotuvėse piniginė kenčia mažiausiai. Tiesa, norint čia rasti ką nors iš tiesų vertinga, reikia daugiau laiko nei įprastose darbužių parduotuvėse. Užsukti kelioms minutėms – kone tas pat, kas praeiti pro šalį. Nebent esate nuolatinis šių parduotuvių klientas ir turite išsiugdytą akylą žvilgsnį. Dar vienas dalykas, kas gali tapti spąstais – nuolaidų dienos, kai, pvz., viename padėvėtų darbužių parduotuvių tinklų prekių galima įsigyti už 1 eurą. Mat pagauti azarto ir pigumo klientai stengiasi vienu ypu įsigyti kone visą garderobą. Iš tiesų geriausiu atveju pavyks įsigyti 1–2 drabužius, kuriuos verta pirkti. Priešingu atveju, grįžus namo su krūva daiktų, teks nusivilti: vienas drabužis – beviltiškai pasenusio modelio, kitas – nepataisomai apspuręs, trečias – tiesiog nebedėvimas. Akivaizdu, kad dėvėtus drabužius reikėtų rinktis itin kruopščiai, apdairiai ir kantriai.
Beje, prieš kelerius metus Gargždų turguje pavyko rasti originalų raudonos spalvos „Prada“ kašmyro megztinį tik už 50 centų. Kartais neverta sukti galvos dėl modelio aktualumo. Jau senokai įprasta derinti vintage stiliaus drabužius su moderniais, nes tai visuomet atrodo stilingai.
Vilma SRĖBALIŪTĖ
Vilijos BUTKUVIENĖS nuotr.
