Dėvėtų rūbų parduotuvių tinklui vadovaujantys sutuoktiniai kaltinami finansiniais nusikaltimais
Klaipėdos apygardos prokuratūroje baigtas ikiteisminis tyrimas, kuriame kaltinimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo buvo pareikšti juridiniam asmeniui – vienai Plungėje registruotai dėvėtų rūbų parduotuvei – bei jai vadovaujančiam direktoriui. Kaltinimai padėjus apgaulingai vesti apskaitą pareikšti ir jo sutuoktinei, dirbančiai direktoriaus pavaduotoja.
Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jį kontroliavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai, o jį atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus pareigūnai.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Plungėje registruota dėvėtų rūbų parduotuvė ir jai atstovaujantis direktorius, galimai padedamas savo sutuoktinės apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą. Surinktų duomenų visuma leidžia įtarti, kad vadovas į apskaitą galėjo neįtraukti daugiau nei 137 tūkst. eurų, gautų už fiziniams asmenims Tauragėje, Gargžduose, Raseiniuose bei Šilutėje esančiose rūbų parduotuvėse parduotas prekes.
Tyrimo duomenimis, įmonės direktorius buhalterijai galimai nepateikė duomenų ir dėl dalies darbo užmokesčio išmokėjimo šešiolikai pardavėjų nuo 2019 metų sausio iki 2020 metų gegužės. Per beveik pusantrų metų darbuotojams vokeliuose buvo sumokėta daugiau nei 25 tūkst. eurų.
Skaičiuojama, kad kaltinamasis direktorius, galimai siekdamas išvengti mokesčių sumokėjimo, teikė buhalterijai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną bei turtą ir tokiais savo veiksmais padarė 47 tūkst. eurų sumą viršijančią žalą valstybės biudžetui.
Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktas civilinis ieškinys dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo šioje baudžiamojoje byloje viršija 44 tūkst. eurų.
Įmonės direktorius ir jo pavaduotoja savo kaltę dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino. Juridinis asmuo, kuriam taip pat buvo pareikšti kaltinimai, iš dalies atlygino žalą ir į valstybės biudžetą sumokėjo 34 tūkst. eurų įmokų ir mokesčių.
Ši baudžiamoji byla perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.
Baudžiamasis kodeksas už apgaulingą apskaitos tvarkymą numato baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki ketverių metų, o tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 750 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.
Prokuratūros informacija
