Devintoji banga (ne)atplaukia!

Dėl pandemijos išgyvename nežinomybę. Karantino atlaisvinimai primena šviesų rytojų, kuris artėja, bet, rodos, niekad neateina. Tai padiktavo naujas pokalbių temas, o joms prireikė naujų žodžių – pandemžodžių.

Dabar esi atgyvena, jeigu nekalbi apie vakcinas. Bent jau išklausyti apie tai privalai. Antai kažkuriame rajone 80-metę senolę, guvią, stiprią, dar valdišką darbą dirbančią, pasiskiepijusią nuo koronos, ištiko koma ir niekas jos nebeatgaivino. Faktas – kaip blynas ir jo užtenka, kad šios istorijos brandaus amžiaus pasakotoja priimtų gyvybiškai svarbų sprendimą: nesiskiepyti. Ir keisti požiūrio neįtikinsi net pasitelkęs sodriai žemaitiškai besirokuojančias šmaikštuoles kaimo moteriškas Zosę ir Basę (spalvingus personažus įkūnijo žinomos humoristės Vilija ir Eugenija. Ačiū joms), iš anksto užsiėmusias vietą skiepytis gyvojoje eilėje prie Gargždų kultūros centro.

O štai ir jaunas gargždiškis, universitete krimtęs rimtus mokslus, ignoruoja koronavirusą, skiepijimą vadina farmacininkų pasipelnymo šaltiniu.

Sunku atitrūkti nuo grupinio mąstymo neturint kritinio mąstymo. Ir kaip tada suvoksi, kad plaunamos smegenys. Bukina ir kai kurios televizijos laidos – ne tik netikros žinios interneto platybėje. Betgi kiekvienas atsakingas už sveikatą. Savo ir kitų.

Reikėtų pasimokyti iš pandemžodžiautojų, kurie karantino trūkumus pavertė privalumais: atsivėrė galimybė daugiau domėtis supančiu pasauliu ir rūpimomis temomis. Giliaminčiai aštrialiežuviai siūlo asmenis, kurie bijo skiepų, vadinti begemotais. Jų baimė – grėsmė sveikatai. Dėl jų galime sulaukti ne tik pandemijos trečiosios, bet ir devintosios bangos.

Pandemžodžiautojai šaiposi, kad Laika – pirmoji „Sputnik“ auka. Aviacijos ir kosmonautikos dienos proga dera paaiškinti, jog 1957 m. sovietai benamę kalaitę Laiką erdvėlaiviu „Sputnik 2“ išsiuntė į kosmosą. Ši pirmoji gyva būtybė, pabuvojusi Žemės orbitoje, po 5 valandų nugaišo. Bet tai tik asociacija su rusiška vakcina „Sputnik“, kurią mielai rinktųsi kai kurie gyventojai. Ir ne vienas politikas viešai pareiškė, jog siūlytų, kad ja būtų skiepijami to pageidaujantys mūsų šalies piliečiai. Gal sumažėtų katastrofinio mąstymo?

Bendruomeniškumo stoka neabejotinai buvo ir yra vienas pagrindinių pandemijos išbandymų. Nėra galimybės pasidalinti apie rūpimus dalykus, pasikalbėti, pasijuokti, o gal ir kartu patylėti.

Štai viename rajono miestelyje gyvenantiems broliams įkyrėjo dviese kilnoti stiklelį. Nuotaikai praskaidrinti jie draugėn pasikvietė trečią sugėrovą. Ir linksmiau, ir šnekų daugiau, bet sutarimo mažiau. Įsismarkavę vyrai niekaip nebegalėjo sutarti, kuris iš jų teisus, todėl nustatyti teisybę, kaip visada, pasikvietė policiją. O pareigūnams iš karto aišku, kad tai – slapukai, pandemžodžiautojų terminu, slapta susitinkantys daugiau nei du šeimų ūkiai. Ir kiekvienam bauda po 500 eurų – iš socialinių pašalpų gyvenančius vyriškius šios dar giliau panardino į skolas.

Per karantiną policijai nenuobodu: iš pažiūros tvarkingos šeimos nebesugeba tarpusavyje diskutuoti, tartis, spręsti ginčus. Dažnai – jokių kompromisų! Štai vieną vakarą po darbo namuose radęs šampanu su drauge pasivaišinusią žmoną vyras iš miegamojo išmetė jos patalynę ir užsirakino. Supykusi moteris paskambino policijai, kuri operatyviai prisistatė.

O kitoje šeimoje, kai blaivutėlis sutuoktinis nei iš šio, nei iš to iškvietė pareigūnus, žmona šiems paaiškino, kad vyras dažnai užšoka ant „baltų žirgų“.

Pandemija amžinai nesitęs, bet psichologai įspėja, kad pasaulis nebegrįš į senas vėžes. Teks susitaikyti. Ir pataria liautis barti kitus, perdėtai kritikuoti save ir aplinkinius, bijoti ateities ir kaimynų.

Virginija LAPIENĖ

„Bangos“ korespondentė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių