Dilema Priekulėje – kur šarvoti mirusiuosius?

Priekulės gyventojai stojo į mūšį dėl atsisveikinimo su mirusiaisiais vietos. Dešimtmetį šarvojimo salė mieste veikė patalpose, kurias Savivaldybė panaudos sutartimi perdavė Priekulės bendruomenei. O ši neseniai įgyvendino projektą ir griūvantį pastatą prikėlė antram gyvenimui. Tačiau tik po to miestelėnai susizgribo, kad į dažais kvepiantį pastatą išėjusiųjų amžinybėn gali ir nebeįleisti. Vieta šermenims liks, jei tam pritars Europos Sąjungos lėšas skirstančios institucijos. Arba jei atsiras kitur investuoti pasiryžęs verslininkas.

Gavo pusę milijono

Bendruomenės namų pastatas Priekulės senamiestyje rekonstruotas pasinaudojus Vietos veiklos grupės „Pajūrio kraštas“ įgyvendinama „Leader“ programa. Situacija sveikintina – bendruomenė parašė projektą, per Žemės ūkio ministeriją gavo 450 tūkst. Lt ES paramą ir suremontavo valdišką kultūrinės reikšmės objektą. Jame 10 pastarųjų metų veikė šarvojimo salė ir apie renovaciją išgirdę gyventojai buvo įsitikinę, kad būtent mirusiųjų pagerbimui pasitarnaus ES pinigai.

Tačiau tai, kas buvo manoma viešai, projekte numatyta nebuvo. Bendruomenė projekte nurodė, kad rekonstruotas pastatas tarnaus socialinei-kultūrinei veiklai. Projekto pristatyme abstrakčiai teigiama, kad atlikus patalpų remontą bus sudarytos sąlygos platesnei, įvairesnei bei kokybiškesnei bendruomenės veiklai, poreikiams tenkinti. Apie ritualinę veiklą neužsimenama.

Verdiktą skelbs ministerija

Bendruomenės pirmininkė Sigita Pup­lesienė akcentavo, kad norėdami gauti ES paramą priekuliškiai negalėjo įrašyti, kad pastate bus teikiamos ritualinės paslaugos. „Pagal sutartį įsipareigojome vykdyti socialinę-kultūrinę veiklą. Jos keisti negalime penkerius metus. Jei pakeistume, sankcijas taikytų Nacionalinė mokėjimo agentūra. Galime netekti finansavimo“, – pridūrė bendruomenės buhalterė Vida Knabikienė.

S. Puplesienė priminė, kad šis pastatas niekada nebuvo įteisintas kaip šarvojimo salė. „Jis buvo seniūnijos ir dėl to leista naudotis. Nesame prieš, kad čia ir toliau liktų šarvojimo salė. Jei pritars Žemės ūkio ministerija, ji čia ir liks. Šiuo metu ieškome kelių, kaip neprarasti finansavimo“, – dėstė pirmininkė. Žemės ūkio ministerijai bendruomenė yra išsiuntusi prašymą koreguoti veiklos pobūdį. Atsakymo tikimasi jau šiomis dienomis.

Gyventojai širsta

Mirusiųjų šarvojimo vietos problemą spręsti tenka ir rajono Savivaldybei. Prieš kurį laiką su suinteresuotais atstovais susitikę valdžios atstovai įpareigojo bend­ruomenę inicijuoti atitinkamų dokumentų pakeitimą ir rasti galimybių teikti šarvojimo paslaugas. Tai esą būtina ir dėl to, kad daugiau kaip 600 vietos gyventojų pasirašė oficialų prašymą išsaugoti šarvojimo salę.

Tačiau kol kas bendruomenės nariams sudėtinga rasti bendrą kalbą su pačiais priekuliškiais. Juolab kad visuomeninei organizacijai „Priekulės bendruomenė“ dabar oficialiai priklauso vos 20 narių, o nario mokestį sumokėję tik 8. Piktinamasi, esą saujelė aktyvistų kėsinasi neaiškioms reikmėms pasisavinti anksčiau visų naudotas patalpas.

Antradienį vakare bendruomenės valdyba sukvietė narius į susirinkimą, tačiau šis laikomas neįvykęs. Susirinko apie dešimt oficialių narių, bet šie kone neleido bendruomenės vadams prasižioti. Aršiausiai valdybą kritikavo priekuliškė kraštotyrininkė, rašytoja Edita Barauskienė. Ji įsitikinusi, kad projektą rengdama bendruomenė veikė neteisėtai. „Dabartinė valdyba išsirinko pati save, o likę bendruomenės nariai nebuvo į susirinkimą pakviesti trejus metus iš eilės. „Valdyba“ vienpusiškai priėmė įstatus, o jie turi būti apsvarstyti ir patvirtinti visuotiniame bendruomenės narių susirinkime“, – aiškino priekuliškė. Jos manymu, valdyba suremontuotose patalpose turi asmeninių planų.

Veiklos gairės neaiškios

S. Puplesienė nesugebėjo pertraukti priekaištus žėrusios E. Barauskienės ir nebepristatė net metų veiklos ataskaitos. Žadama inicijuoti dar vieną susirinkimą ir gal net pasikviesti teisininką.

Kokia veikla būtų vykdoma, jei visgi europinių lėšų administratoriai neleistų bendruomenės namuose šarvoti mirusiųjų, pirmininkė S. Puplesienė negalėjo atsakyti. Esą jei bus leista šarvoti, tai ir bus daroma.

O ir atnaujintos patalpos šermenims iš pažiūros puikiai tiktų – įrengta nedidelė salė, iš jos yra išėjimas į virtuvėlę, kurioje gali susėsti keliolika žmonių.

Kol kas nenuspręsta, kokiai veiklai būtų galima panaudoti antrąjį aukštą palėpėje. Kas čia vykdytų ir formaliai nurodytas socialines-kultūrines veiklas, irgi neaišku. Pastatą prižiūrėtų oficialiai įdarbintas administratorius. Bendruomenės namų atidarymas turėtų įvykti mėnesio pabaigoje.

• Priekulės seniūnijos seniūnė Daiva BLIŪDŽIUVIENĖ:

  – Seniūnijoje per metus miršta 30–60 žmonių. Jei bendruomenės namų salė ir toliau būtų naudojama šermenims, ji tikrai nebūtų nuolat užimta.

  Prieš kurį laiką mieste buvo atsiradęs žmogus, kuris per įmonę ketino teikti ritualines paslaugas. Tačiau būtų tekę statyti naują pastatą plyname lauke ir, kiek man žinoma, idėjai nepritarė kiti įmonės bendrasavininkiai. Matyt, paskaičiavo, kad nepelninga. Ir su vietiniais verslininkais esame kalbėjęsi, tačiau neradome bendros kalbos – žmonės turi kitus verslus.

  Šiuo metu neturime kitų tinkamų, sutvarkytų patalpų šermenims rengti. Jei turėtume, dėl bendruomenės namų salės klausimo nekeltume. Nepaisant visko, bendruomenė padarė didžiulę naudą – pagarba ir padėka jiems už tai, kad atnaujino miesto senamiestyje esantį pastatą. Savo lėšomis to nebūtume galėję padaryti.

  Antradienį taip pat dalyvavau susirinkime ir išsakiau nuomonę, kad šarvojimo salės likimą išspręs laikas – turime sulaukti oficialių atsakymų. Norisi įpykusius žmones nuraminti, sutaikyti.

• Audrius KAMPAS, Savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėjas:

  – Vietos savivaldos įstatymas numato, kad savivaldybės turi užtikrinti ritualinių paslaugų teikimą ir kapinių priežiūros organizavimą. Tačiau rajone Savivaldybės patalpų, kurios oficialiai būtų naudojamos šermenims, nėra. Bet, pavyzdžiui, Veiviržėnuose ilgą laiką mirusieji būdavo šarvojami senosios mokyklos salėje, kitur ištikus bėdai žmonės įleidžiami į kultūros namus ir kt. Įprasta, kad ritualinių paslaugų teikimas yra verslas, o juo užsiimti – ne Savivaldybės funkcija.

  Ar Savivaldybė turėtų tai daryti, galima ginčytis – o kodėl neprašoma patalpų vestuvėms rengti? Arba kaip reikėtų užtikrinti ritualines paslaugas musulmonams, kurių rajone irgi gyvena? Negalime konkuruoti su Abarčiu ar kitais ritualinių paslaugų teikėjais ir investuoti biudžeto lėšų.

  Kalbant apie Priekulę, bendruomenei pastatas buvo įprastai perduotas pagal panaudos sutartį, tačiau dabar formuojasi nuomonė, kad taip lengvai statinių atiduoti negalima.

• Raimonda DAMULIENĖ, VVG „Pajūrio kraštas“ pirmininkė:

  – Konfliktas nereikalingas. Jei bendruomenė gaus Žemės ūkio ministerijos leidimą, šarvojimo salė čia bus. Dabar svarbu sulaukti atsakymo. Tačiau, kol bendruomenė nebuvo gavusi pinigų, čia nieko nebuvo – nė vieno nario, be valdybos, nėjo prisišaukti. Pati ėjau, kone maldavau, kad atneštų reikiamus dokumentus.