• 27 rugsėjo, 2022
|

Diskutuoti, kaip ir suprasti kitą – reikia mokėti: kokie yra esminiai kultūringo pokalbio elementai?

Paprastas kasdienis pokalbis gali labai greitai virsti nemaloniu ginču, jeigu galvosime tik apie tai, ką norime pasakyti patys, tačiau nekreipsime dėmesio į pašnekovo išsakytą nuomonę. Ginčą išprovokuoti gali ir ne laiku pasakytas žodis ar nemaloni kalbėjimo maniera, todėl naudinga žinoti, kaip kalbėtis, kad pokalbį išlaikytume abipusiai malonų. Diskusija – tai galimybė praplėsti savo požiūrį ir intelektualiai augti visiems jos dalyviams – tuo įsitikinusi „OVC Consulting“ asocijuota konsultantė Ieva Kulikauskienė, mokanti viešojo kalbėjimo ir publikos valdymo subtilybių.Ji aiškina, kuo įprastas pokalbis skiriasi nuo diskusijos, pasakoja apie diskusijų kultūrąir dalijasi patarimais kultūringampašnekesiui.

Svarbu išklausyti kitą, o išsakant nuomonę – argumentuoti

Pasak asocijuotos konsultantės Ievos Kulikauskienės, diskusija – tai viena iš bendravimo formų, tačiau nuo įprasto pokalbio ji skiriasi tuo, jog dalindamiesi nuomonėmis turime jas pagrįsti.

„Paprastai tai galime vadinti tiesiog pokalbiu tarp žmonių, kasdieniu natūraliu reiškiniu. Tačiau žvelgiant plačiau, diskusija yra labai svarbi, nes būtent kokybiškai diskutuojant galime pamatyti pasaulį kitų žmonių akimis, sužinoti naujų faktų, rasti sprendimus ir užtikrinti, jog gyvenime vyks progresas. Diskusija – tai galimybė pasidalinti nuomonėmis, vis dėl to jos turi būti pagrįstos faktaisir aiškios – tuo diskusija ir skiriasi nuo įprasto pokalbio, kurio metu galime kalbėtis apie bet ką, nepateikdami jokių argumentų. Diskutuoti reikia mokėti“, – įsitikinusi I. Kulikauskienė.

Specialistė pažymi, kad diskutuojant svarbiausia yra abipusė pagarba.„Tai yra pats svarbiausias diskusijos bruožas. Kalbantis svarbu konstruktyviai dėstyti savo mintis ir įsiklausyti į kito žmogaus žodžius nepaisant to, kaip aršiai norisi ginti savo nuomonę, kaip stipriai esame įsitikinę savo tiesa – juk visada galime tuo pasidalinti atsakingai, oriai ir nebandydami pakeisti pašnekovo. Bandymas pertrumpą laiką pakeisti žmogaus mąstymą, kuris formavosi keliolika ar keliasdešimt metų,yra tiesiog beprasmiškas“, – pagarbauspokalbio svarbą pabrėžia I. Kulikauskienė.

Kalbėjimosi kultūros mokanti konsultantėišskiria vieną diskusijose dažnai naudojamą frazę, kurios atsisakius galimaišvengti nesutarimo.

„OVC Consulting“ asocijuota konsultantė Ieva Kulikauskienė.

„Jeigu pokalbio metu nevartotume frazės „bet aš“, o vietoje jos sakytume, pavyzdžiui, „suprantu, jog jūsų nuomonė skiriasi, pasakysiu, kodėl aš manau kitaip“, parodytume pašnekovui, kad norime ne tik išreikšti savo nuomonę, bet ir gerbiame jo išsakytas mintis. Svarbiausia yra girdėti, ką sako pašnekovas, o ne užsidaryti savyje. Tikrai nebūtina perimti kito žmogaus nuomonės, bet galima ją priimti ir tuomet argumentuotai išdėstyti, kodėl turime kitokį požiūrį“, – esminiais diskusijos principais dalijasi I. Kulikauskienė.

Anot jos, diskusijos tikslas nėra prieiti vieningą nuomonę, o siekti, kad skirtingi požiūriai vestų į vieningą tikslą arba atvertų galimybes pažinti kito žmogaus išsakytus argumentus.

Patirti diskusijų kultūrą kviečia diskusijų festivalyje „Būtent!“

Rugsėjo 2-3 d. Birštone jau ketvirtąkart vyks diskusijų festivalis „Būtent!“. Festivalis jungiavisuomeniškus piliečius, verslo, mokslo, nevyriausybines organizacijas bei politikos atstovus. Tai – atviras, nepolitinis, nemokamas renginys, kurio tikslas – skatinti šalyje diskusijų ir įsiklausymo kultūrą, toleranciją skirtingiems požiūriams, pilietinį įsitraukimą.

Vienas festivalio organizatorių Arnas Marcinkus teigia, kad diskusija toli gražu nėra tuščio kalbėjimosi vieta, o abipusė konstruktyvių minčių eiga.

„Diskutuoti, kaip ir suprasti kitą – reikia mokėti. Tikžinodami esminius kultūringos diskusijos principus galime vesti mandagųpokalbį ir patys jame dalyvauti. Diskusijų festivalis „Būtent!“ – vieta būtent tokioms, kultūringoms diskusijoms, todėl organizuojame mokymus, skirtus visiems festivalio diskusijų moderatoriams, kurių metu aptarsime viešojo kalbėjimo ir publikos valdymo subtilybes.Festivalyje vadovaujamės keturiais esminiais principais: atvirumu nuomonių įvairovei, pagarbiu klausymusi ir savo nuomonės reiškimu, aktyviu dalyvavimu ir įsitraukimu bei konstruktyvia kritika. O žodis „Būtent!“ atspindi tą diskusijos momentą, kai diskusijos dalyviai, pateikę savus argumentus, pasiekia abipusį supratimą. Siekiame, kad festivalis taptų tokio sutarimo vieta“, – apie festivalį pasakoja A. Marcinkus.

Šių metų diskusijų festivalyje „Būtent!“ laukia 9 erdvės su daugiau nei 300 pranešėjų ir daugiau nei 80 diskusijų valstybei ir visuomenei aktualiais klausimais. Festivalyje bus diskutuojama tokiomis temomis kaip karas Ukrainoje, energetinis saugumas, skaitmeninė transformacija, jaunimo įtraukimas, švietimo sistema, emocinė sveikata darbe ir daugybė kitų. Tarp šių metų diskusijų festivalio „Būtent!“ pranešėjų – Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė, kunigas Julius Sasnauskas, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, ekonomistas Nerijus Mačiulis, televizijos laidų, konkursų ir renginių vedėjas Arūnas Valinskas, poetas, prozininkas, psichologas ir filosofas Liutauras Degėsys, kulinaras Gian Luca Demarco ir kiti, o taip pat ir svečiai iš užsienio.

Daugiau informacijos ir diskusijų festivalio „Būtent!“ programą galima rasti svetainėjehttps://diskusijufestivalis.lt/

Diskusijų festivalio „Būtent!“ mecenatai – Britų taryba, „Swedbank“, „Telia Lietuva“, Birštono savivaldybė. Festivalio didieji partneriai – Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje, Europos Parlamento biuras Lietuvoje, Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje, „Ignitis grupė“, Inovacijų agentūra. Festivalio informaciniai partneriai – „Delfi“, „Žmonės“, „15min“, „Žinių radijas“,„Media traffic“, „Kas vyksta Kaune“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių