Disproporcijų žemė
Vienas iš šią vasarą aplankytų objektų – Lietuvos milijonus prariję, žmonių pasipiktinimą sukėlę Valdovų rūmai. Nors dėl jų statybų buvo papilta daug žibalo, medaus statinė liko nesugadinta – buvau sužavėta atkurtomis reprezentacinėmis menėmis, dvelkiančiomis gotika, renesansu ir ankstyvuoju baroku. Bilieto kaina suaugusiajam – 10 Lt. Tačiau grįžusi į Klaipėdos kraštą susidūriau su visiška disproporcija. Gigantiškų vabzdžių apžiūrėjimas HBH pramogų komplekse atsiėjo 15 Lt. Deja, infrastruktūra apgailėtina, o ir patys eksponatai – ne geriausios kokybės. Voras svečius pasitiko tik su puse sėdynės… Tad „pasipinigavimas“, ir tiek.
Tačiau nėra ko stebėtis – Lietuvai būtų galima suteikti disproporcijų žemės titulą. Pati jautriausia žmonių atlyginimų sritis – ir ta netolygi it Alpių kalnynas. Darbuotojų algos, lyginant su Estija, Latvija, išlieka mažiausios. Tačiau vadovų atlyginimų kartelė kur kas aukštesnė. Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto profesorė Violeta Šilingienė interneto platybėse atvirai rėžia – neadekvatūs ir nepaaiškinami vadovų ir žemiausios grandies darbuotojų atlyginimų skirtumai – tai atsilikusios ir socialiai neteisingos valstybės požymis. Anot jos, toks netolygumas būdingas neišsivysčiusioms Afrikos, Azijos šalims… Mažiausias atotrūkis tarp viduriniosios grandies bei aukštesniųjų vadovų fiksuojamas Norvegijoje – 2,6 kartų. Didžiausias (17,4 kartų) – Nigerijoje („Hay Group“ tyrimo duomenys).
Visgi diskutuoti apie verslo sektorių sudėtinga. Įmonės pačios apsisprendžia, kokius atlyginimus mokėti savo darbuotojams, valstybės galioje – tik minimalaus mėnesinio atlygio nustatymas. Tačiau skalambijama, kad vadovų ir specialistų atlyginimai ženkliai skiriasi ir valstybinėse įstaigose. Nusprendžiau pasidomėti situacija mūsų rajone. Tai nėra sudėtinga, juk dabar reikalaujama skelbti kone visų atlyginimus internetiniuose įstaigų tinklalapiuose. Štai Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotojo (-os) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (2013 m. I ketv.) buvo 3628 Lt, mokytojo (-os) – 2462 Lt, valytojo (-os) – 1 000 Lt. Gargždų „Minijos“ progimnazijos tinklalapyje nurodytas to paties laikotarpio mokyklos direktoriaus ir jo pavaduotojų ugdymui vidutinis atlygis – 4454,35 Lt, mokytojų (dirbantieji pagrindinėje darbovietėje, turintys ne mažiau kaip 18 pamokų) – 3044,12 Lt, pagalbinių darbuotojų – 1166,62 Lt. Gargždų ligoninės gydytojų nurodytas vidutinis atlyginimas (taip pat 2013 m. I ketv.) – 3112,53 Lt, kito personalo – 1145,58 Lt. Išeitų, kad vadovų ir žemiausios grandies darbuotojų atlyginimai minėtose įstaigose skiriasi 3–4 kartais. Rodiklis nėra toks jau prastas. Tačiau nustebau atsivertusi Klaipėdos rajono savivaldybės tinklalapyje paskelbtus atlyginimų duomenis. Štai rajono galva – Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas vidutiniškai gauna 4638 Lt. Čia tai staigmena! Vadinasi, jo atlyginimas vos 200 Lt didesnis už „Minijos“ progimnazijos direktoriaus ir pavaduotojų ugdymui. Merui tenka rūpintis visu rajonu, o progimnazijos direktoriui, pavaduotojoms – tik jų ugdymo įstaiga. Atsakomybė skiriasi kaip diena ir naktis, tačiau darbo užmokesčio skirtumas – minimalus. Ne veltui yra tekę atsigirsti, kad į mero postą pretenduotų ne vienas apsukrus rajono verslininkas, tačiau šio posto išsižada, mat paprasčiausiai neapsimoka: nesiryžtama nertis didžiulės atsakomybės kilpos už „mizerną“ atlygį. Be to, ne kiekvienas pajėgus psichologiškai ištverti nuolatinį opozicijos viešą puolimą.
Investavome į Valdovų rūmus, investuokime ir į savo dabartinius valdovus – savivaldybių merus. Suteikime ne tik titulą, bet ir orų atlygį. Kitu atveju gyvensime lyg HBH vabzdžių karalystėje, pasiilgusioje tvarkos ir nuoširdaus darbo. Juk ilgainiui net uoliausias darbuotojas, jei nebus atitinkamo įvertinimo, pradės simuliuoti, žvalgytis papildomų pajamų šaltinių.
