Dituviškei sąskaitoje už vandenį – nepelnyta skola
Vasario mėnesio gauta sąskaita už vandenį šokiravo dituviškę (redakcijai vardas ir pavardė žinomi – aut. pastaba). Nors pensinio amžiaus moteris sąžiningai ir laiku visuomet apmoka sąskaitas, šįkart mokėjimo lapelyje ji išvydo 44 eurų skolą. Pasak paslaugų teikėjo, sąskaitoje įsivėlė žmogiška klaida. Tiesa, skaitytoja redakcijai išsakė ir kasdienius vargus dėl nuotekų surinkimo. Mat Dituvoje neįrengta vandentiekio trasa.
Mokėti – 42 eurais mažiau
Pensinio amžiaus moteris būtų sumokėjusi sąskaitoje pateiktus daugiau nei 50 eurų (įskaitant ir skolą, ir mokestį už vandenį). Tačiau dėl įtartinai didelės nurodytos mokėtinos sumos sunerimo jos kaimynė. „Skolos iki šiol niekada nesu turėjusi. Ženkliai didesnių sąskaitų sulaukė ir daugiau žmonių. Man, pensininkei, kiekvienas euras brangus ir noriu žinoti, kur jį išleidžiu“, – pasakojo dituviškė.
Aktyvi moteris rankų sudėjusi nesėdėjo ir pirmadienio rytą kreipėsi ne tik į „Bangos“ redakciją, bet skambino į AB „Klaipėdos vanduo“. Anot jos, Skolų išieškojimo skyrius iš pradžių konkretaus atsakymo nesurezgė, o gyventojai pateiktoje sąskaitoje besipuikuojančių 44 eurų nerado. „Po ilgų ieškojimų atsekė, kad turiu sumokėti 9,24 eurus, iš jų – 7,5 euro už vandenį. Tačiau vis tiek iš kažkur prikapsėjo 1,9 euro? Susimokėsiu, ką darysi. Esą tai skola nuo gruodžio mėnesio. Visuomet sumoku tiek, kiek sąskaitoje parašyta. Nejaugi mano kaltė, kad neteisingai išrašomos sąskaitos?“ – detektyvą dėl sąskaitos dydžio dėstė moteris.
Pripažino įsivėlusias klaidas
Kodėl sąskaitoje pateikta 44 eurai papildomai? Anot „Klaipėdos vanduo“ Klientų aptarnavimo skyriaus viršininkės Janinos Grūnovienės, įsivėlusi skola – žmogiška klaida. Dituvoje nėra įrengtos vandentiekio trasos, tad gyventojams teikiama nuotekų išvežimo asenizacinėmis mašinomis paslauga. Po 42 eurus už nuotekų išvežimą dituviškiai sumoka tiesiogiai vairuotojui: išrašius pinigų priėmimo kvitą. „Susirgus mūsų įmonės buhalterijos darbuotojai, nebuvo „sudengta“ apmokėta suma už nuotekas iš asenizacinių mašinų. Vasario 5 d. suteikta paslauga buvo įtraukta į vasario mėnesio sąskaitą kaip praėjusio laikotarpio skola“, – aiškino Klientų aptarnavimo viršininkė. Jos teigimu, toks nesusipratimas „Klaipėdos vandeniui“ atsitiko pirmą kartą. Tad, gyventojai paskambinus į Skolų skyrių, prireikė laiko atsekti, iš kur ši suma. „Tačiau gyventojai buvo paaiškinta, kad mokėti nurodytos sumos nereikia. Net jei sąskaita būtų buvusi apmokėta dar kartą, suma nebūtų prapuolusi. Kovo mėn. sąskaitoje būtų atsiradusi permoka analogiškai sumai, ir ji būtų grąžinta“, – situaciją detalizavo J. Grūnovienė ir atsiprašė gyventojos už sukeltus papildomus rūpesčius.
Tiesa, 1,89 euro skola sąskaitoje visgi liko. Pasirodo, kad nuo sausio mėnesio keitėsi AB „Klaipėdos vanduo“ teikiamų paslaugų kainos. Klientų aptarnavimo skyriaus viršininkė aiškino, kad ir vėl įsivėlė klaida. Mat išvežęs nuotekas sausio 8 d. vairuotojas išrašė pinigų priėmimo kvitą senais įkainiais. Kadangi paslaugos brango, buhalterijai patikslinus mokėtiną sumą, susidarė 1,89 euro skirtumas.
Būtina nuotekų sistema
Klaida sąskaitoje už vandenį – dituviškei tik paskutinis lašas kantrybės taurėje. Mat moteris guodėsi, kad nuotekų sistemos nebuvimas Dituvoje kelia daug rūpesčių ir nerimo. „Mašiną ištraukti nuotekas kviečiame apie 2–4 kartus per mėnesį. Štai penktadienį paskambinau, o nuotekas išsiurbti atvažiuos tik po savaitės. Nuolat turime budėti ir stebėti. Juk nežinia, kur kokia avarija gali įvykti, kurį butą užlieti. Ar mums, pensininkams, reikia tokio galvos skausmo? Nejaugi Dituva nenusipelnė vandentiekio sistemos? – piktinosi moteris. Ji pasakojo, kad aktyvūs dituviškiai opą dėl to, kad nėra nuotekų sistemos, atvėrė ir Priekulės seniūnei Daivai Bliūdžiuvienei. „Ji kategoriškai pareiškė, kad Dituvai nuotekų sistemos nereikia. Yra liudininkų. Esą per mažai žmonių“, – prisiminė skaitytoja.
„Bangai“ susisiekus su D. Bliūdžiuviene, ją gyventojos pareiškimas nustebino. Ji užtikrino, kad visuomet buvo ir bus už tai, kad Dituvoje reikalinga vandentiekio trasa. „Dar praėjusį ketvirtadienį išplėstiniame seniūnaičių susirinkime diskutavome, kad Dituvoje reikalinga nuotekų sistema. Juk tai būtų didžiulis palengvinimas gyventojams. Be to, juk šalia Minijos upė, netoliese – kabamasis Lankupių tiltas“, – dėstė D. Bliūdžiuvienė. Anot seniūnės, gyventojai turi teisę kreiptis į „Klaipėdos vandenį“ ir sekti informaciją apie būsimus poslinkius Dituvoje dėl vandentiekio sistemos. „Jei dituviškiai nenori kreiptis tiesiogiai, gali atvykti į seniūniją, ir drauge nusiųsime užklausą „Klaipėdos vandeniui“, – pridūrė seniūnė.
Viltis – po dvejų metų?
Savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos vedėjos pavaduotojas Feliksas Žemgulys redakcijai aiškino, kad vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą AB „Klaipėdos vanduo“ organizuoja ir planuoja vadovaudamasi patvirtintu rajono viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiuoju planu. „Investicijas planuoja įvertinę esamą teritorijos užstatymo intensyvumą. Tai reiškia, kad jei yra galimybė nutiesus 1 km centralizuotų vandens tiekimo ir/ar nuotekų tinklų prijungti didesnę gyvenvietę, tai beveik visais atvejais investicija bus nukreipta į didesnę gyvenvietę“, – dėstė F. Žemgulys.
„Bangai“ pasiteiravus, kada dituviškiai gali tikėtis nuotekų sistemos įrengimo, F. Žemgulys sakė, kad vilties yra greičiausiai tik po dvejų metų. „Teritorija patenka į 2-ąją perspektyvinę viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo zoną. Todėl esant reikiamam finansavimui tinklų plėtra yra numatyta vėlesniu laikotarpiu: 2020 m. ar vėliau“, – komentavo jis.
Dituvos plėtroje nėra
AB „Klaipėdos vanduo“ naujų vartotojų prijungimo grupės vadovė Aldona Pranaitienė „Bangai“ patikslino, kad 2018–2020 metų įmonės Infrastruktūros plėtros plane nuotekų tinklų plėtra Dituvos kaime nėra numatyta. Tinklų plėtra pagal minėtą projektą vykdoma Veiviržėnuose, Judrėnuose, Plikiuose, Girkaliuose, Drevernoje, Priekulėje, Lapiuose, Kvietiniuose, Trušeliuose, Mazūriškėse, Klipščiuose, Kalotėje, Ketvergiuose, Kalviuose. „Projekto įgyvendinimo metu numatoma nutiesti apie 26,8 km vandentiekio, apie 45,4 km nuotekų tinklų. Tai leis 445 būstams prisijungti prie naujai pastatytų vandentiekio tinklų ir 792 būstams – prie nuotekų tinklų. Projektas įgyvendinamas kartu su Savivaldybe“, – detalizavo A. Pranaitienė.
Aistė NOREIKAITĖ
Vilijos BUTKUVIENĖS asociatyvi nuotr.
