Dituviškiai įkūrė „Vaikų Velykėlių“ dirbtuves
Velykos – visų metų dienų siela, nušviečianti pilką ir monotonišką kasdienybę, sustiprinanti viltį ir tikėjimą. Tai vidinio susikaupimo, įsiklausymo, atleidimo, susitaikymo metas. Dituvos pagrindinės mokyklos bendruomenė netradicinio ugdymo „Vaikų Velykėlių“ dieną, organizuotą anglų kalbos mokytojos Sandros Grinkovienės, leido sau pakilti virš įprastos aplinkos, stengdamasi suvokti Amžinąjį laiką, gamtos ir žmogaus atgimimo prasmę, tęsdama neišsemiamos lietuviškos etnokultūros kraitės kryptingą pažinimą bei puoselėjimą. Nuo ankstaus ryto mokiniai, jų tėveliai ir mokytojai, pasitelkę visas savo kūrybines išgales, plušėjo, mokėsi bei linksminosi Velykų dirbtuvėlėse.
Darbas virte virė penkiose sekcijose, skatinančiose moksleivius ne tik pažinti, bet ir domėtis senaisiais kalendoriniais papročiais, amatais, liaudiškos muzikos, šokio paveldu, juos fiksuoti, plėsti istorinio, gamtinio ir kultūrinio pažinimo ribas, puoselėti tradicinį žmogaus ir gamtos ryšį. Priešmokyklinei grupei „Ežiukai“ bei 1–4 klasių mokiniams užsiėmimai vyko atskirai nuo 5–10 klasių, tačiau tokiose pat studijose.
Ypatingo kruopštumo, susikaupimo, rankų miklumo pareikalavo „Kiaušinių marginimo vašku“ studija (mokytojos S. Grinkovienė, Birutė Arlauskienė ir Daiva Dargienė). Čia įgijome naujų žinių ir patyrėme įvairiausių potyrių – nuo vidinių paieškų iki atradimo džiaugsmo. Margučių vaškavimo priemonių, medžiagų, įrangos gaminimo, naudojimo bei saugaus elgesio, natūralių gamtinių spalvų išgavimo paslaptys jau atskleistos. Tiesa, mokinių ir tėvelių susidomėjimas pranoko net mokytojų lūkesčius. Kai kuriems šis kūrybinis-techninis darbas labai gerai sekėsi – iš pirmo karto neįtikėtini rezultatai, o kitiems prireikė daugiau praktinių įgūdžių. Vis dėlto vienbalsiai nuspręsta, kad po du atsineštus virtus kiaušinius buvo mažoka, nors marginimas vašku – sudėtinga kiaušinių dažymo technika, reikalaujanti patirties ir įgūdžių.
„Velykų papročių, tradicijų ir žaidimų“ sekcija (mokytojos Zuzana Grinienė, Eglė Kaučikienė, Neringa Sadauskienė ir Liuda Tarleckienė) – bene pati triukšmingiausia, judriausia ir gyvybingiausia studija. Čia vaizdžiai susipažinome su Velykų papročiais ir tradicijomis įvairiuose Lietuvos regionuose, sužinojome, kokius žaidimus žaisdavo mūsų senoliai. O mokiniams labiausiai patiko paslėpto daikto ieškojimas ir atpažinimas grūduose, kiaušinio nešimas šaukšte, „Keperėža“, „Vokietis“, „Supuvęs kiaušinis“, „O jūs, vaikai, taip darykit, kaip zuikutis daro“, kiaušinio nešimas šaukšte ir, žinoma, margučių ridenimo varžytuvės.
Mokytoja Inga Danieliūtė kvietė žemesniųjų klasių mokinius į „Dainų ir ratelių“ studiją. Mažieji kartu su tėveliais mokėsi velykinių dainų, sukosi rateliuose. Vienos melodijos liūdnesnės, kitos linksmesnės, žaismingesnės, ir jų vingrumą, skambumą nelengva išdainuoti jaunais balseliais.
„Velykų dekoracijų“ studijoje (mokytojos Renata Padeginskienė, Gintarė Jackevičienė ir direktorės pavaduotoja ugdymui Lina Nedveckienė) išanalizavę vaizdinę marginimo raštų kilmės, prasmės ir pateikimo informaciją, pradinukai kūrė verbų, beržo šakelių, velykinio stalo kabinamus papuošimus, margučius iš spalvoto popieriaus karpinių. O vyresnėliai piešė marginimo raštų eskizus, juos kirpo, spalvino, klijavo, dekoravo bendrą didelį, 2 metrų aukščio margutį. Tuo pat metu buvo kuriamos ir dekoracijos pagrindiniam aributui – balti paukščiai. Prie šio gigantiško kiaušinio gražinimo panoro prisidėti ir mažieji ugdytiniai bei jų mamos – mat labai smalsu pamatyti galutinį rezultatą. Su šiuo didžiūnu mokyklos bendruomenė dalyvauja Naisių rengiamame konkurse „Vaikų Velykėlės 2016“. Ypatingojo margučio mėlyna spalva simbolizuoja ne tik dangaus žydrynę, bet ir erdvę (platumas ir tolius), orą, kalnus, vandenį, ledą, taip pat ramybę, amžinybę, dėkingumą, sąžiningumą, šlovę, išmintį, kilnumą, draugiškumą ir meilę, mistiką ir dievišką tiesą. Tai Švenčiausios Mergelės Marijos, dievų ir carų spalva. Raštas simbolizuoja saulę, Rėdos ratą, kurie buvo, bus amžinybės ir kaitos simboliai.
Mokyklos direktorė Ina Žvinklienė ir viena iš mokinių mamų Nijolė Krapavickienė viliojo „Rankdarbių“ dirbtuvėlėmis. Siuvimo papildomos pamokos ir kiekvienas adatos dūris siuvinyje ypač reikalingi rekordinio pločio sijono siekiui įgyvendinti.
Našią, nuotaikingą ir darnią dieną baigėme gausiomis bendromis vaišėmis. Drauge susitelkusius prie spalvingo, puošnaus, velykiniais simboliais dekoruoto stalo (mokytojos Raimonda Gumbaragienė ir Virginija Gatulytė) mus aplankė iškalbinga Velykų Bobutė (mokytoja R. Gumbaragienė) ir šmaikštus Velykinis kiškutis (6 klasės mokinė Eglė Krapavickaitė), noriai daliję skanėstus už teisingus atsakymus į užmintas mįsles, užduotus gudrius klausimus. Ir skanavome, ir bendravome, ir dalijomės įspūdžiais… Anot mamos Sandros Mutulionienės, ši idėja yra sveikintina ir vienareikšmiškai vienija bendruomenę, taip pat suteikia žinių, pavyzdžiui, supažindina su senoviniu, jau primirštu kiaušinių marginimo būdu. Kita mama Dalia Venckutė pritarė, kad tokios netradicinės bendruomenės dienos neleidžia pamiršti senolių tradicijų ir yra įvairiapusiškai naudingas, nuoširdus bendravimo būdas.
Išties kiek naujų dalykų patyrėm, sužinojom ir išmokom! Gal, prisipildę vidinės gyvybės bei gaivos, lengviau ir linksmiau visi suksimės Amžinuoju Rėdos ratu?..
8 klasės mokinė Rosvita STONKUTĖ,
lietuvių kalbos mokytoja Aurelija DAUGĖLIENĖ
