Skip to content

Dituvos turgui veikti trukdo išsibarstę pardavėjai

Dituva žiemą gali likti be turgaus. Tiesa, tik to, kuriame prekiaujama maisto produktais. Prekyvietę administruojanti įmonė atvirai teigia, kad veikla šaltuoju metų sezonu nepelninga. Nelabai ji beatsiperka ir vasaromis, mat iš šiuolaikiško ir higieniško paviljono prekeivius vilioja kitoje gatvės pusėje esantis sendaikčių turgus. Jame ne maisto prekes susidėti galima tiesiog ant žolės. Tačiau turgaus sezoniniam uždarymui priešinasi pirkėjai. Jie prašo sklypo savininkės Klaipėdos rajono savivaldybės pagalbos.

Du vienoje vietoje

Dituvoje šiuo metu veikia du turgūs – dengta turgavietė ir blusturgis. Uždaras turgus Dituvoje buvo įkurtas prieš trejus metus, kai tvarkingą turgavietę įrengti užsimojo pati

„Dituvos“ sodininkų bendrijos pirmininkas T. Vaitkus gynė pirkėjų interesą: „Abu turgūs naudojasi pagrindiniu keliu, jiems pasibaigus lieka matyti nuvažinėti kelkraščiai, šiukšlės ir kita. Nei iš vieno, nei iš kito turgaus bendrijai pinigai nekrenta, į kelius nė vienas neinvestuoja. Tačiau praleidžiame tą momentą – kur turgus, ten šiokia tokia netvarka turi būti. Esame suinteresuoti, kad gyvenvietėje būtų galima prekiauti ir nusipirkti maisto produktų.“

Klaipėdos rajono savivaldybė. Tuomet ji aukciono būdu „Tilžės turgui“ dvidešimčiai metų išnuomojo 80 arų sklypą. Įmonė administruoja ir naująjį Klaipėdos turgų, o už prekyvietę Dituvoje Savivaldybei kasmet moka po 10 000 Lt.

Tačiau po kurio laiko Dituvoje veiklą atnaujino ir blusturgis. Pastarasis anksčiau veikė daug metų, bet veiklą nutraukti anuokart turėjo dėl teisinių niuansų. Privačiame žemės ūkio paskirties sklype turgaus veiklos vykdyti nebuvo galima. Blusturgio prekybininkai net rengė streikus, ir galiausiai Klaipėdos rajono savivaldybės taryba pakeitė sklypo paskirtį į komercinę. Tai šeimininkams atvėrė kelią vykdyti legalią prekybą ne maisto produktais. Į Dituvą tuomet grįžo sendaikčių prekeiviai bei pirkėjai iš visos Lietuvos.

Toks perversmas kaip reikiant kirto per kišenę „Tilžės turgui“. Šis žiemos sezonu žada

„Tilžės turgaus“ direktorė V. Avižienienė „Bangai“ teigė, kad net geriausiu metų laiku po dengta prekyviete susirenka iki 30 turgininkų. „Kas prekiauja žiemą? Kelios bobutės savo obuoliais ar kremais ir moka už kvadratinį metrą po litą per dieną“, – neapsimokančios prekybos neslėpė ji.

nedirbti. Anot turgaus direktorės Vitalijos Avižienienės, mėnesinės turgaus sąnaudos siekia 4 000 Lt, o pajamos – vos 3 000 Lt. Iš veik­los žiemą – tik keli šimtai litų pajamų. Anot direktorės, bent 100 prekybininkų talpinančioje dengtoje turgavietėje geriausiu metu dirba vos 30 pardavėjų. Žiemą jų gretos dar retėja. Tačiau užkabinus skelbimą apie nedarbą, sukilo ir tie keli prekeiviai, ir patys pirkėjai. Jie Klaipėdos rajono savivaldybei ir Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos Klaipėdos skyriui atsiuntė raštą su 200 gyventojų parašų. Prašoma šio turgaus veiklos nenutraukti. Pirmadienį Savivaldybėje dėl to posėdžiavo solidi valdžios vyrų komisija.

Nelygi konkurencija

„Tilžės turgus“ Klaipėdos rajono savivaldybei priekaištauja, kad išnuomoję sklypą su prašymu įrengti tvarkingą turgų, valdininkai leidžia chaosą gretimame blusų turguje. Esą

UAB „Dituvos blusų turgus“ vadovas V. Viederis vardija visai kitus skaičius – jo sklype savaitgaliais uždarbiauja apie 100 prekeivių iš visos Lietuvos, o gamtos sąlygos jiems netrukdo. Minimalius patogumus leidžia ir įstatymai.

nenormalu, kad viename turguje per pusmetį apsilanko 22 tikrintojų tarnybos ir muštruoja dėl sanitarinių reikalavimų, o kitoje ramiausiai galima prekiauti ant pievelės. „Per trejus metus į Dituvos turgavietę investavome apie 100 tūkst. Lt. Tvarką prekyvietėje įvykdėme kaip ir buvome žadėję, nors ir ne pirmaisiais metais. Prekiaujame maisto produktais, tad pas mus turi būti vanduo, tualetai, elektra, specialūs prekystaliai ir kt. Maistui būtinas specialus ženklinimas, etiketės, net pardavėjų apranga. Tvarkos neliko, nes mūsų niekas nepalaiko ir leidžia kitą turgų rengti tiesiog pievoje“, – susitikime kalbėjo V. Avižienienė.

Tuo tarpu UAB „Dituvos blusų turgus“ vadovas Vidmantas Viederis nelygios konkurencijos esme vadino tai, kad blusturgyje pardavinėjami ne maisto produktai. Dėl to prekeiviams keliami kitokie reikalavimai. Čia stovi tik du biotualetai, dar vieną žadama įrengti užrakinamą. „Patys renkame šiukšles, tvarkomės. Turgus yra šeimos verslas, todėl ir mūsų sąnaudos mažesnės“, – teigė jis. Esą sendaikčių turgus žmones iš visos Lietuvos tuo ir traukia, kad prekyba čia vyksta ant pievelės. Tai šio turgaus išskirtinumas. O kol valstybiniai reikalavimai leidžia, nieko keisti neketinama. Savaitgaliais ant minėtos pievelės susirenka net apie 100 prekybininkų. Į dengtą turgavietę eiti jie nenori dėl mažesnio pirkėjų srauto joje ir didesnių mokesčių.

Vietiniai tenori apsipirkinėti

Konfliktuojantys dviejų turgaviečių vadovai išeičių visgi mato. UAB „Tilžės turgus“ V. Viederiui siūlo dalintis bendrųjų plotų tvarkymo naštą – kas mėnesį prisidėti 2 000 Lt. Taip pat Klaipėdos rajono savivaldybės klausiama, ar nebūtų galima pernuomoti sklypo. Esą „Tilžės turgus“ tokių pasiūlymų yra gavęs.

Pastarąją galimybę patiems administruoti turgavietę svarsto ir „Dituvos“ sodininkų bendrija. Jos pirmininkas Tadas Vaitkus tikino, kad bendrija suinteresuota turgumi. „Čia prekiauja ir apsiperka mūsų gyventojai“, – teigė jis.

Susirinkimui pirmininkavęs Administracijos direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Buivydas, taip pat Administracijos direktorius Česlovas Banevičius ir vicemeras Kęstutis Cirtautas siūlė konfliktuojantiems verslininkams imtis draugiškų sprendimų. Savo siūlymus, kaip turguose suvienodinti verslo sąlygas ar mažinti „Tilžės turgaus“ nuostolius, abi bendrovės turi pateikti artimiausiu metu. Kol kas Dituvos prekyvietė dirbs iki lapkričio 1 dienos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių