Doviliškiai nusilenkė žemei, kurioje gyvena
Puoštis ir švęsti baltai Valstybės dieną kvietę doviliškiai nuo ryto su nerimu žvalgėsi į dangų, kuris tai prakiurdavo, tai vėl nusigiedrydavo. Tačiau tikros bendrystės, savitumo ir nesuvaidinto patriotiškumo renginyje „Žemė, kurioje gyvenu“ nebūtų įveikęs net škvalas.
Pajusti laiko tėkmę
Dėmesys savo kraštui, pagarba jo žmonėms, vienijantys Dovilų etninės kultūros centrą, bendruomenę, seniūniją ir bažnyčią, – tarsi balta drobulė ant lietuvininkų stalo. Pajusti šio savito Mažosios Lietuvos krašto praeitį susirinkusiesiems po Dovilų evangelikų liuteronų bažnyčios skliautais padėjo stalo dengimo ritualas, palydėtas liuteroniškos giesmės „Štai iš tolo mums spindi šalis“, parodos „Lietuvininkų būties ženklai“ ir „Klaipėdos krašto bažnyčios“.
Kisiniškis lietuvininkų palikuonis Helmutas Lotužis atskleidė lietuvininkų drobulių, skirtų kasdienai, šventiniam stalui ir apeigoms, subtilybes. „Jei lietuvininkas padengė stalą, tai padės ant jos ir knygą. Nerasi namų, kuriuose nebūtų knygos“, – pirmą kartą surengtą daugiausia H. Lotužio paveldėtų Šventojo Rašto, senųjų lietuvininkų dovanotų maldaknygių, giesmynų, kalendorių parodą pristatė renginio vedėjas Jonas Tilvikas. Ją, kaip ir Rimanto Revinsko parodą „Klaipėdos krašto bažnyčios“, buvo galima apžiūrėti visą vakarą.
Žemynos Trinkūnaitės devyniastygių kanklių muziką yra girdėję Lenkijos, Švedijos, Amerikos ir kitų šalių klausytojai. Nutilus kanklėms Dovilų bažnyčioje atlikėja neslėpė, kad sakralioje erdvėje jos skamba ypatingai, tačiau labai svarbus esąs ir klausytojų nusiteikimas: „Vos pradėjusi skambinti, pajutau ramybę. Čia man buvo jauku.“
Vėliau įvairaus amžiaus klausytojus sudomino Karinių jūrų pajėgų orkestro koncertas bažnyčios kiemelyje ir, žinoma, dainuojamosios poezijos atlikėjų Domanto Razausko ir Sauliaus Petreikio improvizacijos, išsiliejusios šventovėje. Už rengiamus gyvos muzikos koncertus ir už tai, kad ne tik didžiuosiuose miestuose vyksta prasmingi renginiai, D. Razauskas padėkojo šventės organizatoriams, o už galimybę koncertuoti bažnyčioje –
kunigui Liudvikui Fetingiui.
Su Valstybės diena doviliškius sveikino Seimo narys, Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataras Eugenijus Gentvilas, Seimo narys Petras Gražulis, rajono Savivaldybės tarybos narė, Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė Rasa Petrauskienė.
Sakralus duonos stalas
„Prieš mus baltas stalas, ant kurio tuoj kvepės duona. Duona gydo. Duona saugo. Artumo, meilės, sutarimo ir vienybės ženklas – dalijimasis duona“, – šiais žodžiais buvo pakviesta dar artimesnei bendrystei. Bendruomenių metais ant balto stalo atgulė Dovilų seniūnijos Birbinčių, Dovilų bendruomenių, svečių iš Smalininkų, Kartenos, Dovilų lopšelio-darželio „Kregždutė“ ir Dovilų pagrindinės mokyklos bei krašto senbuvių lietuvininkų palikuonio H. Lotužio su anūke atnešta duona. Bendruomeninį duonos stalą pagarbioje tyloje palaimino kunigas L. Fetingis. Kaip pagarbiai duona buvo atnešta, jai nusilenkiant, taip pagarbiai ji buvo išdalyta susirinkusiesiems, dar kartą pajuntant artimą tarpusavio kaip šeimos narių ryšį. Tad natūraliai vieni kitiems žmonės tiesė rankas, sulaukę jaudinančio viso pasaulio lietuvius vienijančio „Tautiškos giesmės“ giedojimo, po kurio nugriaudėjo Klaipėdos karybos istorijos klubo vadovo ketvergiškio Egidijaus Kazlauskio paleistos salvės už Lietuvą, Dovilų kraštą ir pirmąjį Klaipėdos krašto lakūną Eriką Mačkų. Beje, pavakarę numatytas skrydis drąsaus kraštiečio 85-osioms žūties metinėms paminėti dėl prastų oro sąlygų buvo atidėtas, tačiau apie 22 val. doviliškio Dainiaus Zoko skrydis privertė užversti galvas į dangų – kas turėjo įvykti, įvyko.
Lemia parama ir vienybė
Šiūpariškiai Lina ir Andrius Tiškai, šventėje dalyvavę su sūnumis Arvydu ir Tautvydu, stebėjosi, jog Valstybės dienos programa Doviluose – kaip didmiestyje: „Mus sužavėjo turinio įvairovė.“ Iki šiol Valstybės dieną savo mieste minėdavusios gargždiškės Aldona Bertulienė ir Raminta Jurgulienė sakė perskaičiusios šventės „Žemė, kurioje gyvenu“ programą šiemet pasirinko Dovilus: „Pamatėme, kaip jaukiai švenčia mažas miestelis, kaip viena šeima. Kaip čia viskas gražu: duonos stalas, patiestas takelis, bendrystė, visos detalės. Muzikinė programa parinkta įvairiam skoniui: kanklės, pučiamieji, dainuojamoji poezija, grupė „Studija“. Aplankyti mamą globos namuose atvažiavusi klaipėdiškė Rima Gražienė sakė iš vietinių išgirdusi apie šventę. „Labai gražu, kad susibūrė tiek žmonių ir ruošiasi giedoti himną. Giedosiu kartu su visais“, – sujaudinta žmonių sąmoningumo ir sutelktumo sakė moteris.
Istorikė, humanitarinių mokslų daktarė, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė Silva Pocytė patvirtino, kad Dovilų šventės visada pasižymi pilnatviškumu. „Pradžia nuo stalo, kas ant jo buvo dedama: staltiesė – etnografinis elementas, religinių knygų pristatymas, duonos kelias, paroda apie Mažosios Lietuvos arba liuteroniškas bažnyčias, šio krašto savastis – doviliškio lakūno Eriko Mačkaus pagerbimas. Visi šie elementai, kad susirinkusieji pajustų bendrumą, istorijos dvelksmą. Labai gražu, kad Valstybės dieną prisimenama ir Klaipėdos krašto, išskirtinio regiono, istorija.“
Pagal projektą „Etnodovilai 2016. Nuo tradicijos iki tautiškumo“ vykęs Valstybės dienos renginys „Žemė, kurioje gyvenu“, Dovilų etninės kultūros centro vadovės Lilijos Kerpienės nuomone, – komandinio darbo rezultatas: „Malonu, kad prie mūsų visada jungiasi seniūnija, bažnyčia, visuomeninės organizacijos, mokykla, lopšelis-darželis „Kregždutė“. 3000 eurų šventei skyrė rajono Savivaldybė, geranoriškai kasmet mūsų renginius remia verslininkė Elena Balsienė, Antanas Skiotys, kiti Dovilų seniūnijos verslininkai, „Neo Group“, „Palva“ ir kt. Karinių jūrų pajėgų orkestro koncertas – taip pat dovana šventės dalyviams. Tikslo lengviau siekti, kai jauti paramą ir pagalbą.“
Laima ŠVEISTRYTĖ
