Droždami kaukes susidraugavo su medžiu
Kaukių drožyba pavergė (iš kairės) vėžaitiškį Algį Šarūną, Vėžaičių kultūros centro direktorę A. Slušnytę, mokymus vedusį skulptorių R. Puškorių, vėžaitiškius Praną Gėrybą ir S. Laučį. Savos gamybos kaukėmis jie puošis per Užgavėnes, kurios šiemet bus švenčiamos vasario 17 d.
Tradicinės lietuvių Užgavėnės yra išlaikiusios archajiškiausius, net akmens amžiaus laikotarpio bruožus. Persirengėlių vaikštynėse apstu įvairiausių mitologinių personažų, kuriuos įkūnyti padeda kaukės. Kretingiškis tautodailininkas, skulptorius Raimundas Puškorius žino visas paslaptis, kaip jas išdrožti iš medžio taip, kad atrodytų tarsi gyvos.
Išmokė tėtis
Skulptorius R. Puškorius kaukes išmoko drožti dar vaikystėje: „Mano tėtis buvo drožėjas, tai visą galybę jų pridroždavo. O mes, vaikai, žiūrėdavome ir mokydavomės.“ Iš penkių brolių Raimundui drožyba arčiausiai širdies. Jo koplytstulpiais, skulptūromis papuoštas ne vienas pasaulio kampelis. „O Užgavėnių kaukes drožiu atsipalaidavimui. Tai malonumas, tada galiu pailsėti nuo sudėtingesnių projektų“, – sakė auksinių rankų meistras.
Tautodailininkas įsitikinęs, kad kiekvienas yra pajėgus išsidrožti kaukę, reikia tik noro. Per prievartą nieko nepadarysi. „Jei tik yra entuziazmas, užteks ir kantrybės, ir laiko – viskas įmanoma. Galima „uždegti“ žmones. Beje, moterys gali būti lygiai tokios pat geros drožėjos kaip ir vyrai. Ne vieną teko sutikti“, – užsiminė Raimundas. Anot jo, jei ne drožyba, neturėtų ką papasakoti „Bangos“ skaitytojams, o dabar gali valandų valandas kalbėti, kaip su medžiu susidraugauti.
Prancūzai išvedė į priekį
Skulptorius savo profesijos dėka yra išmaišęs daugybę pasaulio šalių. Lankėsi ir Amerikoje, ir Japonijoje, ką jau kalbėti apie Europą. „Pamenu, keliavome į Prancūziją. Kadangi ten vyko taip pat Užgavėnės, reikėjo kaukių. Aš buvau užsidėjęs medinę velnio kaukę, apsivilkęs juodą fraką, apsiavęs lakiniais batais. Kai tokį pamatė, iškart pakvietė į patį eisenos priekį“, – linksmą nutikimą pasakojo Raimundas.
Jo darbais, charizma greitai susižavėjo ir Klaipėdos rajono gyventojai. Pagal tęstinį Vėžaičių kultūros centro projektą „Ką išmoksi – ant kupros nenešiosi“ vyko edukaciniai užsiėmimai. Žmonės buvo kviečiami išmokti pasidaryti Užgavėnių kaukes. Velniai, raganos, mortos – pačių įvairiausių kaukių išdrožė projekto dalyviai. Galės pasipuošti per Užgavėnes, kurios šiemet – vasario 17 d. O kol kas visi darbai kabo Vėžaičių kultūros centro languose, kad praeiviai pasidžiaugti galėtų. „Užsiėmimai baigėsi, tačiau niekas skirstytis neskuba. Nori dar ir šaukštelių medinių išsidrožti, ir dėžučių su bareljefais“, – apie drožybos pakerėtus projekto dalyvius pasakojo Kultūros centro direktorė Alma Slušnytė. Ji pati taip pat išbandė savo jėgas: „Rankas skauda, tačiau drožčiau ir drožčiau – tai išties malonumą teikiantis užsiėmimas.“
Užsienyje išgraibsto
Kokį personažą drožti, anot Raimundo, dažnai padiktuoja pats medis. Jei didelė šaka kyšo, tai puikiausia raganos nosis išeina. Kita vertus, pagal kaukių charakterius dažnai galima įžvelgti ir drožėjo asmeninių savybių. „Vienaip ar kitaip padaryti dvi tokias pačias kaukes – kone misija neįmanoma. Gal ir būtų galima, tačiau tai užtruktų 3–5 kartus ilgiau nei įprastai“, – pastebėjo skulptorius.
Paklaustas, kokia yra kaina vienos medinės kaukės, atsakė: „Anksčiau būdavo 100–150 Lt. Užsienyje jas graibstyte išgraibsto. Kartą viename Prancūzijos muziejuje demonstravau, kaip vyksta kaukių drožimo procesas. Susidomėjimas buvo toks didžiulis, kad vadovybė negalėjo atsidžiaugti.“
Raimundas su žmona užaugino du sūnus ir dukterį, turi ir anūkų. Abu sūnūs moka drožti, anūkai – taip pat. „Jaunoji karta domisi mūsų senolių amatais, dirbau su Kretingos vaikų globos namais, mačiau, kaip žybsi ugdytinių akys“, – kalbėjo pašnekovas.
Šiemet Vėžaičių kultūros centras kvies mokytis raštuoto, spalvoto mezgimo. Tikimasi, kad entuziastų bus ne mažiau. Drožybos mokymus finansavo Klaipėdos rajono savivaldybė, pagal projektą skyrusi 900 Lt (260,66 eurų).
Dalyvių įspūdžiai
- IĮ „Viltira“ vadovė Vilma TIREVIČIENĖ iš Gargždų: „Man tai buvo visiškai nauja patirtis. Labai mėgstu įvairiausius rankdarbius, tačiau medžio dar niekada nebuvau čiupinėjusi. Tad susigundžiau, buvo smalsu. Susipažinau su fantastišku, nuostabiu meistru R. Puškoriumi. Sužavėjo ne tik jo darbai, bet ir asmenybė. Kadangi esu gargždiškė, į Vėžaičių kultūros centrą važiavau nedrąsiai, tačiau be reikalo. Ten tvyrojo labai jauki atmosfera, priėmė svetinga šeimininkė, įstaigos direktorė A. Slušnytė. Vėžaičių kultūros centras yra buvusiame dvaro arklidžių pastate – tai suteikia atitinkamo šarmo.
Skaptuodama kaukę be kraujo neapsiėjau – prasidrėskiau odelę, teko apsivynioti pirštą, kad neištepčiau savo darbo. Tai niekis. Galutinis rezultatas džiugina širdį – turiu raganaitės kaukę, kuria ketinu pasipuošti per Užgavėnes.“
- Vėžaitiškis, buvęs ilgametis pedagogas Stasys LAUČYS: „Patiko – kaip gali nepatikti? Išskaptavau save – velnio kaukę (juokiasi – aut. past.). Būtinai pasipuošiu Užgavėnėms. Stebint iš šalies atrodo labai paprasta pasidaryti tokią kaukę, tačiau, kai reikia pačiam, viskas sudėtingiau.“
