Dvidešimtmečio sulaukusios trynukės iš Venckų nepamiršo gimtinės
Per pastaruosius tris dešimtmečius Klaipėdos rajone keliose šeimose gimė trynukai. Tai nepaprastas įvykis ne tik tėvams. Ir didelis išbandymas. Apie šį gyvą stebuklą, šeimos džiaugsmus ir rūpesčius pasakojome „Bangoje“. Parašyti apie buvusias venckiškes trynukes Audronę, Gabiją ir Kotryną Pakulytes, šiandien švenčiančias 20-ąjį gimtadienį, paskatino skaitytojai.
Kotryna, Gabija ir Audronė Pakulytės: „Vis dar negalime patikėti, kaip greitai bėga laikas: mums jau 20 metų!“
Neišskiriamos sesės traukia dėmesį
Venckuose gyvenanti Aldona Pakulienė atsinešė į biblioteką pageltusią iškarpą iš seno „Bangos“ laikraščio numerio, kuriame beveik prieš 20 metų buvo išspausdintas rašinys apie jos anūkes – trynukes Audronę, Gabiją ir Kotryną Pakulytes. Susigraudinusi moteris pasakojo bibliotekininkei Aušrai Demenienei, kad jos dabar su mama gyvena Vokietijoje, kad gegužės 29 d. – dvidešimtasis jų gimtadienis.
„Močiutei labai brangios anūkės – širdyje jos visada“, – jautriai kalbėjo bibliotekininkė, kuri taip pat yra seniūnaitė.
Prieš 20 metų Priekulės seniūnijoje net dviejose šeimose gimė trynukai. Pakulių šeimoje trys sesutės iš karto nustebino jų mažą broliuką Igną, kuris negalėjo atskirti, kuri Gabija, Kotryna ar Audronė. Tai buvo gyvas stebuklas Venckų kaime – žmonės norėjo jį pamatyti. Kai joms buvo septyni mėnesiai, mes, „Bangos“ korespondentai, apsilankėme šioje šeimoje, kalbėjomės su jų mama Vaida Pakuliene, kitais artimaisiais. Išspausdinus tekstą „Meilė trynukėms užgožia sunkumus“ kartu su trynukių sesyčių fotografijomis, teko matyti prekybos centre, kaip skaitytojai, nusipirkę laikraštį, šypsojosi glostydami jas žvilgsniu. Trynukų gimimas – nepaprastas įvykis ne tik jų tėvams.
A. Demenienė per feisbuką bendrauja su Audrone, Kotryna ir Gabija bei jų mama. „Prisimenu, kai jos gyveno Venckų kaime, visur eidavo trise, susitikus kiekviena atskirai sveikinosi ir kiekvienai reikėjo atsakyti. Labai mielos, nuoširdžiai mandagios trynukės kaip saulutės buvo kaime, – nuotaikingai dėstė bibliotekininkė. – Pagalvodavau, auginti vienu metu – kiek rūpesčio. Be to, šeimoje augo 3 metais vyresnis broliukas.“
Seniūnaitė, teiraudamasi bendruomenės žmonių, ko reikėtų Venckuose, kokią svajonę norėtų įgyvendinti, klausė ir emigravusiųjų į užsienį. Ji nustebo perskaičiusi Kotrynos atsakymą: „Mes buvome labai laimingos, augdamos Venckuose. Mums nebuvo liūdna, nes turėjome didelį kiemą, bet Venckuose trūksta užsiėmimų jaunimui ir vaikams.“ Audronė parašė: „Džiaugiamės, kad esate tokie darbštūs.“ A. Demenienė prisipažino: „Aš vos neapsiverkiau: Venckuose joms buvo gera.“
Su džiaugsmu prisimena vaikystę
Beveik prieš 3 metus emigravusios į Vokietiją trynukės seserys Kotryna, Gabija ir Audronė „Bangai“ papasakojo apie naują savo gyvenimo etapą užsienyje. „Pradžia mums buvo nelengva, bet dabar jaučiamės labai gerai – esame laimingos, nes per pastaruosius metus pasiekėme labai daug. Klasėje esame vienos iš pirmūnių. Dabar mokykloje laikome paskutiniuosius egzaminus – gegužės pabaigoje sėkmingai ją baigsime, įgysime socialinio darbuotojo asistento specialybę. Ši mokykla pirmoji, kurią pradėjome lankyti Vokietijoje, todėl bus liūdna ją palikti, taip pat ir mokytojus, prie kurių pripratome“, – atskleidė trynukės seserys.
Jos dirba ir užsidirba savo išlaidoms – pavyksta derinti darbą ir mokslą, dėl to nesiskundžia. Spalio mėnesį trynukės pradės mokytis kitoje mokykloje – per 3 metus įgis medicinos sesers specialybę. „Norėčiau tobulėti – mąstau apie darbą operacinėje“, – prisipažino Kotryna.
Audronė ir Gabija pridūrė, jog visi buvo nustebę ir juokėsi, kad trynukės pasirinko tą pačią profesiją. Bet, anot Kotrynos, ko čia stebėtis, nes „mes visada esame kartu – viena jėga“. Trynukės seserys ne tik mokosi kartu, bet ir gyvena. „Gerai sutariame, nors kartais kaip vaikystėje kimbame viena kitai į plaukus. Betgi kurioje šeimoje to nepasitaiko“, – juokavo Kotryna.
Merginos savo panašumo nepastebi, tačiau aplinkiniams didelė problema atskirti, kuri yra Audronė, Gabija ar Kotryna – atrodo vienodos kaip trys vandens lašai. „Tik ilgiau mus pažįstantys draugai atskiria. Mokytojams irgi nelengva – tenka spėlioti. Dažnai sulaukiame žmonių žvilgsnių ir klausimų, ar mes trynukės, nes tai jiems neįprasta. Džiaugiamės, kad sulaukiame tiek aplinkinių dėmesio“, – kalbėjo seserys.
Jos patikino, kad savo gimtuosius Venckus prisimena su džiaugsmu, visos čia praleistos dienos įsimintinos. „Čia prabėgo mūsų vaikystės dienos – ilgimės jų. Smagu girdėti, jog Venckai vis labiau gražėja, kad čia yra daug nuostabių žmonių“, – kalbėjo trynukės. Jos didelių ateities planų nekuria, bet tikisi, kad naujoje mokykloje mokslai seksis ir juos sėkmingai baigs.
„Esame laimingos ir džiaugiamės, kad čia turime galimybes įgyvendinti savo svajones ir norus. Labai ačiū Mamai, kad ji pasiryžo padaryti tokį žingsnį dėl mūsų ateities, dėkojame tetai Ilonai ir dėdei Arvydui už rūpestį“, – dėkojo Kotryna, Gabija ir Audronė Pakulytės.
Virginija LAPIENĖ
Asm. archyvo nuotr.
