Ekonomikos komiteto pirmininkas: nors padėtis trąšų rinkoje yra sudėtinga, ūkininkai, ketinantys įsigyti trąšų iš Lietuvos gamintojų, tai gali padaryti be apribojimų
Šios dienos posėdyje Seimo Ekonomikos komitetas išklausė AB „Achema“ generalinio direktorius Ramūno Miliausko, AB „Achema“ valdybos narių Gintaro Balčiūno ir Lino Vidausko pranešimo apie padėtį trąšų rinkoje.
„Achemos“ atstovai pabrėžė, kad gamtinių dujų kainos augimas turėjo didelę įtaką galutinei gaminamų trąšų kainai, nes net 80 proc. savikainos sudaro gamtinės dujos – gamtinėms dujoms pabrangus net 7 kartus, trąšų kaina išaugo analogiškai ir siekia 1100–1200 eurų/tonai.
Pranešėjai teigė, kad AB „Achema“ gamtinėmis dujomis apsirūpina trečdaliu vamzdynais ir du trečdalius gauna iš suskystintų dujų terminalo. Gamtinės dujos daugiausiai yra perkamos iš Skandinavijos tiekėjų. Buvo pabrėžta, kad užsidarius Rusijos ir Ukrainos trąšų gamybos rinkoms, Europos Sąjungoje jaučiamas trąšų deficitas, tačiau tuo pat metu trąšų pirkimai yra labai sumenkę dėl aukštos kainos.
Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius pabrėžė, kad AB „Achema“ dėl sumažėjusios paklausos šiuo metu vykdo trąšų gamybą tik puse savo pajėgumų, bet yra pasirengusi dirbti pilnu pajėgumu, kai tik to prireiks. Ekonomikos komiteto vadovas taip pat akcentavo, kad ūkininkai, ketinantys įsigyti trąšų iš Lietuvos gamintojų, tai gali padaryti be apribojimų, bet išanksto susiplanavę, nes užtrunka žaliavų įsigijimas.
Gamtinių dujų rinkos dinamika rodo, kad 2022–2023 metais trąšų kaina išliks aukšta, todėl šiuo metu trąšos daugiausiai yra eksportuojamos į Skandinavijos šalis, ir tik nedidelė dalis trąšų yra realizuojama Baltijos šalyse.
„Achemos“ atstovai taip pat atkreipė dėmesį, kad Europos Sąjungos šalys trąšų kainų kilimo problemą pasaulinėse rinkose rengiasi spręsti skirtingai. Pvz., vienos valstybės priima sprendimus dėl pridėtinės vertės mažinimo, kitos – numato ūkininkams teikti tiesiogines subsidijas trąšoms įsigyti.
