Endriejavas atvertė naują istorijos puslapį

A. VALAIČIO nuotr. iš „Bangos“ archyvo

Kunigas S. Anužis: „Linkiu endriejaviškiams gyventi ramybėje, sutarime, mylėti bažnyčią, parapiją.“Įsikūręs prie senojo Žemaičių plento ir automagistralės, apsuptas kalvų, apraizgytas upokšnių, prisiglaudęs prie Kapstato ežero Endriejavo miestelis praėjusį šeštadienį šventė 240 metų sukaktį. Jos dalyviai prisiminė šio krašto istoriją, iš jo kilusius žymius žmones. Apdovanoti pastaraisiais dešimtmečiais gimtinę puoselėjantys, garsinantys gyventojai, kraštiečiai. Šventiškai nusiteikę dalyviai užsiminė apie skaudulius – tuštėjančias sodybas, socialines problemas.

Pradžia – prieš 240 metų

Koronaviruso plitimas sužlugdė Endriejavo seniūnijos ir bendruomenės planus miestelio 240 metų sukaktį švęsti birželio pabaigoje. Po ilgo ruošimosi graži šventė įvyko paskutinį lietingą vasaros šeštadienį.

Minėjimas prasidėjo šv. Mišiomis Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčioje. Susirinkusieji meldėsi už tuos, kurie praeityje kūrė istoriją, ją tęsia dabar, ir už ateities kartas. Pasak klebono Klebonas R. Romanovskis: „Kas prisimena savo praeitį, istoriją, yra Dievo saugomi ir laiminami.“ Roberto Romanovskio, tarnystei į šią parapiją paskirtam jubiliejiniais metais, tai labai svarbi šventė: „Kas prisimena savo istoriją, yra Dievo saugomas ir laiminamas.“ Šv. Mišių aukoti atvyko prieš 4 metus iš šios parapijos iškeltas kunigas Stanislovas Anužis.

Simboliška, jog miestelio jubiliejaus šventė prasidėjo bažnyčioje, nes pagal archyvinius duomenis Endriejavo įkūrimas siejamas su 1780 metais čia pastatyta medine bažnytėle. O pavadinimas kilęs nuo Kapstatų dvarelio savininko Andriejaus Radzevičiaus – pirmosios bažnyčios statytojo asmenvardžio.

„Bažnyčia ir buvo Endriejavo miestelio kūrimosi pradžia. Po 240 metų nuostabiai gražiame, besiplečiančiame mūsų miestelyje gyvena apie 650 gyventojų. Dauguma – senbuviai, nes jaunimas išvažiuoja. Tačiau yra sugrįžtančių pas senus tėvus arba į ištuštėjusius jų namus“, – optimistiškai kalbėjo Endriejavo seniūnijos seniūnė Laimutė Šunokienė. Ji didžiuojasi turėdama ypatingą ryšį su Endriejavu: gimusi Endriejavo ligoninėje, mokėsi Endriejavo vidurinėje mokykloje ir jau 40 metų čia dirba (iš jų 25 metus – seniūne). Anot L. Šunokienės, miestelyje „lyg nieko daug netrūksta, bet endriejaviškiai turi svajonių – norėtų gyventi dar geriau, gražiau, patogiau, šiuolaikiškiau.“ Ir viliasi, jog kada nors tai išsipildys. Ją džiugina gražėjantis miestelis, kad endriejaviškiai draugiškesni, vieningesni, prisideda prie jo klestėjimo, kvietė nepamiršti savo šaknų, būti patriotais. Ji dėkojo Savivaldybei, kuri padeda įgyvendinti daug reikalingų ir prasmingų projektų.

Svarus šviesuolio A. Žemgulio indėlis Endriejavo istorijai.Įamžinta praeitis

Prieš dešimtmetį išleistoje didelėje monografijoje, anot sudarytojo vilniečio Virginijaus Jocio, turtinga Endriejavo istorija išdėstyta nuo seniausių iki šių laikų. „Jeigu dar kažko trūksta, galima papildyti“, – šventėje kalbėjo jis. Svečias dėkojo seniūnei, bendruomenei, endriejaviškiui Antanui Žemguliui, vilniečiui dailininkui Kęstučiui Šiaulyčiui ir kitiems savo pagalbininkams už didžiulį darbą, svarbų palikimą ateities kartai. V. Jocys pridūrė: „Reikia didžiuotis savo miesteliu, jo istorija, gamta, kultūros dalykais.“ Endriejaviškiai didžiuojasi turėdami savo herbą, vėliavą ir himną.

Šventiniame minėjime buvo prisiminti ryškų pėdsaką Endriejavo istorijoje ir žmonių atmintyje palikę žmonės: šiame krašte gyvenęs Edvardas Turauskas – politikas, mokslininkas, visuomenės veikėjas, rašytojas Petras Dirgėla, Stasys Gentvilas – ūkininkas, rašytojas, profesorius fizikas Steponas Ašmontas ir daugelis kitų.

Šventėje dalyvavo senjorų atmintyje gyvo gydytojo Antano Balčiaus duktė Alma. Sąžiningai ir nuoširdžiai atlikęs savo pareigas šis daktaras pelnė neblėstančią Endriejavo žmonių pagarbą ir meilę.

Simbolinė dovana primins šventę

J. Saulėnienė: „Nuoširdžiai dėkoju už nuostabią šventę. Puikiai organizuota, pagerbti endriejaviškiai, ir pats miestelis pakylėtas virš jo gražiųjų kalvų. Džiaugiuosi seniūnės rūpestingumu, atida, šiluma mūsų Endriejavui ir jo žmonėms. Teisus Vydūnas teigdamas, jog kokia moteris, tokia ir tauta. Endriejavui pasisekė turėti tokią vadovę.“Šventėje pagerbti pastaraisiais dešimtmečiais prie Endriejavo klestėjimo, jo garsinimo prisidėję visuomenininkai, verslininkai, ūkininkai, grožį puoselėjantys iniciatyvūs gyventojai, bendruomenės renginių rėmėjai, dvasininkai, laimėjimų pasiekę kraštiečiai. Šventę jiems primins dovana – proginis suvenyras.

Ilgai atsistoję susirinkusieji plojo buvusiam parapijos klebonui S. Anužiui. Jis inicijavo klebonijos pastato atstatymą ir rūpinosi statybomis. Jame įkurtas Pagyvenusių žmonių dienos globos centras. Kunigas taip pat rūpinosi istorinių bažnyčios vartų atkūrimu (kurie yra Endriejavo herbo simbolis), varpo perkėlimu į naują varpinę bei kitais svarbiais darbais. „Nieko aš nenuveikiau – paruošus projektą finansavo rajono Savivaldybė, vadovaujama Vaclovo Dačkausko. Tikiuosi, kad ir dabartinė valdžia padės parapijiečiams“, – vylėsi svečias kunigas. Pasveikinęs su jubiliejumi jis apgailestavo, kad Endriejavo seniūnija tuštėja.

Rajono Savivaldybės vicemerė Violeta Riaukienė, pasveikinusi kunigą R. Romanovskį, linkėjo skleisti gėrį ir šviesą. V. Jocys, tarsi sustiprindamas naujojo klebono dvasią, įteikė knygą „Epochų jungtys“. Kun. R. Romanovskis pakvietė vyresnius endriejaviškius lankyti Dienos globos centrą, pažadėjo plėsti paslaugas.

Išpažino meilę savo kraštui

Savo pagarbą šviesuoliui – ilgamečiam pedagogui, rašytojui, fotografui, daug nusipelniusiam istorijai ir žmonėms – Antanui Žemguliui susirinkusieji liudijo nuoširdžiais plojimais. Jis prisiminė, kad yra daug žymių žmonių, kilusių iš Endriejavo krašto.

Į šventę atvykusi kraštietė Jovita Saulėnienė, už knygą „Nugrimzdusi Klaipėda“ pelniusi Ievos Simonaitytės premiją, jaudindamasi kalbėjo apie Endriejavo žemę, iš kurios išėjo į platų gyvenimą.

Tautodailininkę Aureliją Pociuvienę, gražiomis idėjomis ir darbais liudijančią meilę savo tėviškei, apdovanojo seniūnė L. Šunokienė.Ūkininkas, rajono Savivaldybės tarybos narys Andrius Vainius su žmona Vaidote prisipažino: „Didžiuojamės, kad esame endriejaviškiai.“ Su jubiliejumi pasveikinusi verslininkė Laima Martinkienė nuoširdžiai ištarė: „Myliu Endriejavą, savo tėviškę.“ Šio jubiliejaus proga jos ir Ūkininkas, rajono Savivaldybės tarybos narys A. Vainius su žmona Vaidote: „Didžiuojamės, kad esame endriejaviškiai.“vyro Simo dovana papuošė Endriejavo miestelio centrą: kalviškas kūrinys, linkintis bendruomenei šviesios ateities.

Su švente sveikino Endriejavo bendruomenės pirmininkas Eugenijus Kalvaitis, seniūnaitė Aldona Paulauskienė ir kiti bendruomenės nariai.

Skaudulių nenutylėjo

Šventės dieną endriejaviškiai atsinešė ir skaudulių. Kadaise didžiavęsi Kapstato ežeru dabar liūdnai kalba, kad jis užpelkėjo, virto „varlyne“. Miestelio centras išardytas. Pasak visuomenininkės, buvusios bibliotekininkės Zitos Mačiulienės, prieš metus strimgalviais nugriovė kultūros namus, bet statyba nevyksta. Jos žodžius palydėjo plojimai.

Rajono Savivaldybės meras Bronius Markauskas, pasveikinti atvykęs su kitais vadovais, džiaugėsi tradicija svarbias šventes švęsti bažnyčioje, kad endriejaviškiai gausiai susirinko. „Girdėjau replikas dėl nugriautų kultūros namų – nepasisekė su rangovu, bet iškils pastatas“, – žadėjo meras. Jis kalbėjo, jog su Renginio vedėja – endriejaviškė studentė Erika Greivytė.Administracijos direktoriumi Artūru Bogdanovu apžiūrėjęs miestelį, aptaręs seną endriejaviškių svajonę – išvalyti Kapstato ežerą, o dumblą – sapropelį panaudoti sukūrus verslą. B. Markauskas užsiminė apie galimą verslą šiame krašte, kuris taptų žmonių trauka. Jis optimistiškai kalbėjo, jog Endriejavas įsikūręs gražioje, patogioje vietoje ir čia pradės kurtis ramybės, grožio ieškantieji.

Vicemerė V. Riaukienė dėkojo endriejaviškiams, nuolat besirūpinantiems, kad gražėtų miestelis, ir linkėjo būsimų sėk­mingų projektų.

Pasveikinti Endriejavo bendruomenę atvyko būrys Seimo narių: Rasa Petrauskienė, Kazimieras Starkevičius, Petras Gražulis.

Endriejaviškiai minėjimą baigė Endriejavo himno giedojimu. Vėliau pakylėtą nuotaiką kūrė sakralinės giesmės, kurias atliko vokalinis ansamblis „Inmezzo“.

Pavakare pragiedrėjus endriejaviškiai ir svečiai gausiai susirinko Atgimimo parke, klausėsi meno mėgėjų ir profesionalių atlikėjų koncerto. „Šventė pavyko“, – patenkinta seniūnė.

Virginija LAPIENĖ

Autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių