Erkių antplūdis baugina ne visus
Patarlę „Bijai vilko – neik į mišką“ šiuo metu galima perfrazuoti: „Bijai erkės – neik iš namų“. Vilką natūralioje gamtoje yra matęs nebent vienas kitas miškininkas ar medžiotojas, o erkėmis nė vieno nenustebinsi – jų knibžda visur, ne tik pievų, bet ir parkų, sodininkų bendrijų žolėje, o ten apsilankius su augintiniu – ir jo kailyje. Kad erkių begalė, įsitikino nuo vasario pabaigos jas skaičiavęs „Bangos“ skaitytojas, o užsikrėtusių erkių keliamu pavojumi gyvūnų ir žmonių sveikatai neabejoja sveikatos ir veterinarijos specialistai.
Išvertė iš lovos
Kad po šiltos šios žiemos erkių kur kas daugiau nei pernai, išgirdau iš draugės, turinčios ilgaplaukį šunį, su kuriuo vaikštinėja Gargždų pakraštyje esančioje pievoje. „Pirmas erkes pastebėjau vasario mėnesį. Nupirkau šuniui specialų antkaklį, tačiau jis erkių neatbaido – po kiekvieno pasivaikščiojimo parsinešame namo, nors jų, blizgančių ant kailio, nubraukiu ranka ir pievoje. Randu ir sudžiūvusių, kurios, matyt, nugaišta nespėjusios įsisiurbti“, – pasakojo Vilma. Didžiausia baimė, kad erkės neįsisiurbtų vaikams. „Šuniui namuose pasipurčius, jų randu ir ant sienų, ir ant grindų, ir ant sofos, tačiau baisiausia buvo, kai vieną naktį ropojančią erkę apčiuopiau ant savo nugaros“, – prisiminė bemiegę naktį moteris. Nemalonus „bendravimas“ su erkėmis tęsiasi: vieną rytą erkę Vilma rado galvoje. „Susitikę pievoje šunų savininkai dažniausiai šnekasi apie erkes, kurios puola augintinius. Viena moteris sakė neseniai nupirkusi šuniui antkaklį už 100 litų. Tikisi, kad padės“, – sakė Vilma. Ji pastebėjo, kad erkės ne tokios aktyvios būna po lietaus.
Virintas pienas – pasakos?
Toje pačioje pievoje šiuo metu ganosi trijų gargždiškių ožkos. 30 metų ožkas laikanti Aniceta sakė šeimoje viena pati gerianti pieną, kurio jos ožkelė kasdien duoda apie 2 litrus: „Sūrius, varškę darau, rauginu. Nesu pagalvojusi pieno virinti.“ Paklausta, ar nebijo per pieną užsikrėsti ligomis, kurias platina erkės, moteris tikino, jog nė vienos erkės savo ožkos kailyje nėra radusi, nors pačiai neseniai viena įsisiurbė. Kitos ožkos savininkas Jonas, paklaustas, ar virina ožkos pieną, nusijuokė: „Pasakos! To dar betrūko! Karvės pieną virindavau, nes neskanus nevirintas – neįgerdavau.“ Vyriškis tikino, kad erkės jo ožkos nepuolančios, o pats ne kartą yra savo kūne radęs įsisiurbusių erkių. Labiau nei erkių platinamų ligų sakė bijantis šunų: „Įkąs, ir susirgsi. Net plauką prarijęs gali susirgti, todėl šuns net nelaikau.“
Siurbė ir arklio kraują
„Nuo vasario 27 d. iki gegužės 20 d. iš savo arklio, šuns ir katino ištraukiau beveik pusantro tūkstančio erkių. Kelias radau ir ant savo kūno“, – netikėtą statistiką pateikė Stasys Grauslys iš Grambaviškių kaimo sodininkų bendrijos „Klevas“. Vyriškis į redakciją atsinešė lapą, kuriame užsirašė, kiek kurią dieną ištraukė erkių. Daugiausia jų aptiko ant arklio. „Kitos būdavo labai išpampusios, prisigėrusios kraujo, o aplink jas dar būrys mažų. Arkliui tose vietose, kur ištraukiau, atsirado spuogelių. Katė per tą laiką buvo „pasigavusi“ tik tris erkes“, – pasakojo vyriškis, kuris ištrauktus parazitus kruopščiai suskaičiavo. Buvo dienų, kai gyvūnų kūne rasdavo keliolika, bet dažniau keliasdešimt kraujasiurbių. Pačią „sėkmingiausią“ dieną Stasys ištraukė net 89. Jis įsitikinęs, kad erkėms išgyventi ir anksti pabusti padėjo palyginti šilta žiema. Jų sumažėjusį aktyvumą sakė pajutęs prasidėjus karščiams. Praėjusią vasarą vyriškis erkių neskaičiavo, nors irgi nebuvo dienos, kad neištrauktų iš gyvulio, bet šiemet jų esą ypač daug.
- Veterinarijos specialisto Roberto Galinsko komentaras:
– Šiemet labai didelis erkių aktyvumas, o dėl šunų ligų, kuriomis juos užkrečia erkės, žmonės į mūsų kliniką kreipėsi vasario pabaigoje. Beje, kolegė iš vieno šuns ištraukė 184 erkes. Dažniausiai šunys suserga babezioze, kuri pasireiškia apatija, nenoru ėsti, tamsėja šlapimas, aukšta temperatūra. Užpraėjusį sezoną į mūsų kliniką dėl šio susirgimo kreipėsi gal šešių, pernai – apie 20, o šiemet per savaitę 3–4 šunų šeimininkai. Buvo du šunų erlichiozės atvejai. Negydant abi ligos mirtinos. Gydymas gali kainuoti nuo šimto iki kelių šimtų litų, priklausomai nuo šuns dydžio, nuo ligos stadijos, todėl šeimininkai turėtų pasirūpinti augintinių apsauga nuo erkių. Naminiams gyvūnams būtina naudoti repelentus: lašiukus, purškalus, antkaklius, kuriuos reikėtų įsigyti veterinarijos vaistinėse arba klinikose.
Antkakliai kainuoja nuo 40 iki 145 Lt. Brangesnieji yra saugūs, neturi kvapo, gali liestis su žmogaus oda. Šunį su juo galima maudyti nenaudojant šampūnų, vedžioti, kai šlapia žolė. Kaina priklauso nuo veikimo laiko. Brangiausias veikia 8 mėn. Vieni antkakliai atbaido erkes, naudojant kitus jos įkanda, tačiau nugaišta. Tačiau Karklėje ir Melnragėje po vieną apsaugos nuo erkių priemonę neveikia: reikia ir antkaklio, ir lašiukų, nes labai stiprus užkrėstumas. Labai aršios yra ką tik išsiritusios erkės nimfos, kurios išsirita būriais po 150–200.
Žmonės taip pat turėtų pasirūpinti savo apsauga. Yra specialios kojinės, einant į mišką rengtis reikėtų baltai ir, žinoma, grįžus apsižiūrėti.
Erkės reaguoja į šilumą ir pirmiausia puola gyvūnus ir gyvulius, nes jų kūno temperatūra didesnė nei žmogaus. Išgėręs užsikrėtusios karvės ar ožkos pieno, žmogus gali susirgti, todėl būtina pieną pasterizuoti arba virinti.
