ES paramos skirstytojai plakasi dėl milijonų

Klaipėdos rajono vietos veiklos grupė „Pajūrio kraštas“, kuri per Kaimo plėtros programą bendruomenėms jau yra išskirsčiusi daugiau kaip 8 mln. litų, sulaukė kaltinimų machinacijomis. Esą atliekant viešuosius pirkimus nepaisoma formalumų, perkamos įtartinai brangios paslaugos, o bendruomenes konsultuoja iš anksto sutarta bendrovė. Tokius kaltinimus beria „Pajūrio krašto“ kolegos – žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės (ŽRVVG) „Klaipėdos rajono iniciatyvos“ atstovai ir gąsdina, kad bendruomenių namų, amatų centrų bei parkų prisistačiusios bendruomenės turės grąžinti Europos Sąjungai pinigus. Bėda ta, kad patys žuvininkai pirmiau atsidūrė prokurorų akiratyje.

Užkliuvo dokumentai

Vietos veiklos grupė „Pajūrio kraštas“ Klaipėdos rajone įsteigta 2008 m., jos tikslas – pagal parengtą Klaipėdos rajono kaimo vietovių plėtros strategiją administruoti ES Kaimo plėtros prog­ramos lėšas bei įgyvendinti „Leader“ metodą. 2007–2013 m. ES lėšų programavimo laikotarpiu „Pajūrio kraštas“ bendruomenėms padėjo įgyvendinti 38 projektus, kurių bendra vertė – per 8, 36 mln. Lt. Tokią ES paramą kaimui bendruomenės vienareikšmiškai giria ir intensyviai ruošiasi 2014–2020 m. programavimo laikotarpiui. VVG „Pajūrio kraštas“ iki šių metų rugsėjo 1 d. turi Žemės ūkio ministerijai pateikti naująją rajono kaimo vietovių plėtros strategiją ir preliminariai įvardija, kad bendruomenėms planuoja gauti arti 9 mln. Lt (beveik 2,6 mln. €).

Tačiau pagalius į ratus „Pajūrio kraštui“ ėmė kaišioti patys VVG nariai. Vienas jų – Virginijus Eugenijus Kirsnickas „Bangai“ pateikė informaciją, kad organizacija vis labiau panašėja į uždarąją akcinę bendrovę. „Ji tampa pirmininkės Raimondos Damulienės UAB`u. Ji pati skirsto pinigus, konsultuoja bendruomenes ir dar įgyvendina projektus“, – aiškina jis. V. E. Kirsnickas įtaria, esą R. Damulienės iniciatyva „Pajūrio kraštas“ nesilaiko Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų, o netinkamai informuotos bendruomenės ne apie visus pirkimus skelbia elektroninėje erdvėje. V. E. Kirsnickui kliūva ir tai, kad VVG projektų vadovė šiuo metu nėra valdybos narė, bet veda visuotinius susirinkimus ir pasirašinėja ant posėdžių protokolų. Tai draudžia organizacijos įstatai. Dar vienas įtarimas – esą vadovė proteguoja projektų vykdytojus konsultuojančią įmonę.

Grasina auditu

V. E. Kirsnickas elektroniniais laiškais ir susirinkimuose rajono bendruomenių vadams bando įteigti, kad, aklai pasirašinėdami dokumentus, vieną dieną jie sulauks teisėsaugininkų.

Sausio pabaigoje vykusiame visuotiniame „Pajūrio krašto“ narių susirinkime V. E. Kirsnickas buvo pašalintas iš organizacijos. Iš 36 dalyvavusių narių net 31 balsuodami sutiko, kad kolega tendencingai formuoja viešąją nuomonę, kompromituoja ir dezinformuoja narius, o jo platinama informacija – klaidinga ir kruopščiai parengta, galbūt, net siekiant pakenkti VVG vykdomoms funkcijoms. Pats V. E. Kirsnickas vėl šnairuoja į pirmininkę, esą ji suvienijo prieš balsavusius narius.

V. E. Kirsnickas yra ir žuvininkystės regiono „Klaipėdos rajono iniciatyvos“ valdybos narys. Ši organizacija administruoja ES lėšas žuvininkystės plėtra užsiimantiems projektų pareiškėjams. Per 2007–2013 m. paramos skyrimo laikotarpį ŽRVVG pareiškėjai rajone įgyvendino 20 projektų, išsiskirstė 2,7 mln. Lt ES paramos. Dėl to V. E. Kirsnickas aiškina išmanantis VVG administravimo niuansus. Kolegos nuomonę dėl esą neskaidrios „Pajūrio krašto“ veiklos palaiko ir ŽRVVG pirmininkė Vilma Daukšienė bei narys Vytautas Stančaitis. V. E. Kirsnickas VVG „Pajūrio kraštas“ grasina auditu, po kurio jo įtarimai esą pasitvirtins. Tokiu atveju, anot V. E. Kirsnicko, VVG „Pajūrio kraštas“ prarastų galimybę administruoti ES paramą bendruomenėms 2014–2020 m. periodui.

Žuvininkai kol kas be partnerių

VVG „Pajūrio kraštas“ pirmininkė ir projekto vadovė R. Damulienė kaltinimus vadina absurdu. „Mūsų administruojami projektai yra tikrinti ir pertikrinti. Nacionalinė mokėjimo agentūra ir Žemės ūkio ministerija atliko net papildomus tikrinimus. Nė prie vieno projekto nebuvo „prikibta“. „Pajūrio kraštas“ yra apdovanota kaip viena pavyzdingiausių šio tipo organizacijų“, – poziciją dėsto ji. Vadovė puolimą vadina atviru šmeižtu. Paklausta, kodėl visgi tarp jos ir V. E. Kirsnicko perbėgo juoda katė, R. Damulienė įtaria rajono žuvininkų organizacijos fiasko. Pagal Europos Komisijos nuostatas Žemės ūkio ministerija šiemet nurodė, kad ŽRVVG „Klaipėdos rajono iniciatyvos“ 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu nebegalės administruoti ES lėšų (tuo tarpu VVG ruošia strategiją, vertą bemaž 2,6 mln. € arba 9 mln. Lt). Gauti paramą rajono žuvininkai gali tik parengę dvisektorinę veiklos strategiją kartu su VVG arba susijungę su kitomis žuvininkų organizacijomis. Tačiau susijungti su VVG žuvininkams nepavyko. „Raštiško ŽRVVG kreipimosi dėl galimybės jungtis negavome. Asmeniškai man buvo spaudimas telefonu, susitikus. Dėl to inicijavau VVG valdybos susirinkimą, kuriame iš esmės pritarėme jungimuisi, bet prieš tai turėjome išanalizuoti ŽŪM rekomendacijas. Apie tai informavome ŽRVVG, bet po to pasipylė kaltinimai, esą „iš akių matėme, kad nenorite jungtis“. Galiausiai jie nusprendė bendradarbiauti su Rietavo rajono VVG. Vėliau paaiškėjo, kad ŽRVVG gali jungtis tik su tame pačiame rajone veikiančia VVG. Taigi partnerystė su Rietavu žuvininkams nutrūko ir prasidėjo mūsų terorizavimas iš V. E. Kirsnicko pusės“, – versiją dėsto R. Damulienė.

Abejoja paslaugų kainomis

„Pajūrio krašto“ atstovė R. Damulienė kategoriškai neigia kaltinimus dėl neskaidrių viešųjų pirkimų. „Bendruomenes konsultuota tos bendrovės, kurias jie patys pasirenka. Nesame nė vienam konkrečios pasiūlę. Per praėjusį finansinį laikotarpį bendruomenės įgyvendino 16 statybos projektų, bet rangovus jos galėjo rinktis pačios. Visiems be išimties rangovams turėjome priekaištų, su visais barėmės“, – aiškina pašnekovė.

„Bangos“ redakcija prieš kurį laiką gavo elektroninį laišką ta pačia tema – su išsakytomis abejonėmis apie VVG „Pajūrio kraštas“ veiklą. Laiške (siuntėjas žinomas – aut. pastaba) nusistebėta, kad Priekulės bendruomenės užimtumo centras įgyvendino projektą „Kosminis tinklinis“, kuriam iš ES gavo 100 tūkst. Lt, dar 17 tūkst. Lt skyrė Savivaldybė, bet specialus batutas esą naudojamas komerciniams tikslams ir tai daro organizacija, kuriai anksčiau vadovavo būtent R. Damulienė. „Pats įrenginys kainavo 39 172,73 Lt. Įvedus interneto paieškoje užklausą „Bossaball price“, radau tokius pat įrengimus už 1 000–5 000 svarų. Jei viešoji įstaiga įsigijo „Kosminį tinklinį“ per tarpininkus, norėčiau būti pardavėjas tokiems pirkėjams“, – sarkastiškai dėstoma atsiųstame laiške. Dabartinis Priekulės bendruomenės užimtumo centro vadovas Aivaras Buitkus žmonių pykčiu nebesistebi: „Skundai tęsiasi antrus metus. Nacionalinė mokėjimų agentūra projektą prižiūrėjo, tikrino papildomai. Viskas buvo gerai. Dabar batutą laikome išnuomotame garaže. Tai jaunimo skatinimo projektas, kuris kol kas mums tik nuostolingas.“

Pati R. Damulienė iš kaltinimų juokiasi: „Taip, laikau batutą pasidėjus po lova. Atsikeliu ir, įsivaizduoji, man reikia pirma pašokinėti. Aš be jo negaliu. Batutas yra mano gyvenimo prasmė ir esmėǃ“ Jos nuomone, neįprasta pramoga nepriimtina žmonių sąmonei: „Gal kitiems atrodo, kad už paramos pinigus geriau įsigyti kompiuterį, stalų, stogą uždengti. Tada nauda akivaizdi.“

• Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamentas „Bangą“ praėjusią savaitę informavo, kad šiuo metu VVG „Pajūrio kraštas“ nėra atliekamas joks auditas ar kitoks tikrinimas. Tačiau ministerijos akiratin patekę rajono žuvininkai. „ŽRVVG „Klaipėdos rajono iniciatyvos“ audito metu nustatyti ir ataskaitoje pateikti faktai patvirtina, kad dėl netinkamo viešųjų pirkimų organizavimo, vietos veiklos projektų vertinimo ir projektų administravimo buvo netinkamai, pažeidžiant teisės aktus, naudojamos Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto lėšos. Dėl ŽRVVG „Klaipėdos rajono iniciatyvos“ ŽŪM kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą, kurio metu būtų išsiaiškinta, ar ŽRVVG padarytose veikose nėra nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, požymių. Be to, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie ŽŪM šiuo metu atlieka pažeidimų tyrimus dėl galimai netinkamai naudojamų ES paramos lėšų. Atlikus išsamų tyrimą bei nustačius pažeidimus, bus priimti sprendimai dėl visos ar dalies ES paramos susigrąžinimo ar kitokių sankcijų taikymo minėtai ŽRVVG“, – informuoja ŽŪM Visuomenės informavimo skyrius. Klaipėdos apygardos prokuratūra gautą medžiagą perdavė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybai. Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininkas Dainius Rimkus „Bangą“ informavo, kad sprendimas, ar ŽRVVG atžvilgiu pradėti tyrimą, dar nepriimtas.
• VVG „Pajūrio kraštas“ valdybos pirmininko Broniaus Markausko nuomone, konfliktas su V. E. Kirsnicku prasidėjo besiaiškinant dvisektorinės partnerystės galimybes: „Leader“ programa paremta bendruomeniškumu, supratimu. Tai nėra UAB`as. Pagal VVG valdybos ir narių nuotaikas jautėsi, kad susitarti nepavyks. Taigi buvo iškeltas klausimas dėl V. E. Kirsnicko šalinimo“, – aiškina B. Markauskas. Anot jo, valdyba nuolat svarsto projektus ir lėšų skyrimą, tad galimos machinacijos per rutininius patikrinimus jau būtų pastebėtos: „Nė vienas projektas nėra paliekamas be priežiūros. Konsultantai irgi skiriami pagal procedūras. Nėra taip, kad ateina kažkas iš šono ir konsultuoja. Įtarti, kad kažkas vyksta neskaidriai, neturiu pagrindo.“ Valdybos pirmininkas pripažįsta, kad bendruomenių pirmininkai neturi nei administracinių, nei teisinių gebėjimų visiškai perprasti procedūrų. „Bendruomenėms svarbu rezultatas, tad gerai, kad yra, kas pataria. VVG administracija labai daug dirba su projektais, todėl šiais specialistais pasitikima. Tačiau nėra taip, kad bendruomenės iš vis nesigilina į procedūras“, – tikina VVG valdybos pirmininkas.
• Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas tvirtina, kad Savivaldybė nevykdo atskiros VVG kontrolės, jei bendruomenių įgyvendinami projektai susiję su Savivaldybės pastatais ar kitu turtu. „Savivaldybės vaidmuo – partneris, pagalbininkas, geranoriškas patarėjas. Projektams, kuriems reikėjo Savivaldybės prisidėjimo (žeme, nekilnojamuoju turtu ar grynomis lėšomis), pritarė Savivaldybės taryba. VVG valdybos pirmininką vietos bendruomenės gerai žino ir pasitiki, o R. Damulienė yra tik VVG valdybos sprendimų vykdytoja. Dalyvavęs viename VVG valdybos posėdyje susidariau įspūdį, kad yra veikėjų, kurie, dėl man nežinomų priežasčių, bando grubiai kištis į VVG veiklą. Manau, VVG valdybai užteks kompetencijos ir teisinės išminties apginti savo nepriklausomumą“, – teigia meras.