Etninės kultūros tradicijų puoselėjimas ugdymo centre „Naminukas“
Etnokultūros savaitės „Aš gyvenu šalelėj Lietuvoj“ renginiai Etnografinių regionų metams paminėti ugdymo centro ugdytiniams, tėveliams, svečiams praplėtė žinias apie advento laikotarpio papročius ir tradicijas, suteikė žinių apie tarmes, mokė lietuvių liaudies žaidimų, pasakų, sakmių. Ugdė savitą kūrybinę raišką, praturtintą tautiniais, tradicinio meno elementais, pagarbą tautinėms tradicijoms.
Pirmoji savaitės dienos popietė buvo skirta advento laikotarpio papročiams ir tradicijoms. Vakaronę organizavo Danutė Surplienė, priešmokyklinio ugdymo pedagogė, auklėtoja metodininkė, Viktorija Macijauskienė, ikimokyklinio ugdymo auklėtoja ir Jūratė Dirškienė, vyresnioji ikimokyklinių įstaigų muzikos vadovė.
Adventas – laukimo, susikaupimo, ramybės laikotarpis. Vakaronėje aptarta, ką galima nuveikti laukiant Kalėdų, prisiminti tradiciniai liaudies žaidimai, pasakos, giesmės. Ugdytiniai namus pasipuoš kartu su tėveliais sukurtais advento vainikais, svečiai – vaikų kurtais angelais.
Renginį papuošė Gargždų muzikos mokyklos kanklininkės Monikos Macijauskaitės, buvusios ugdymo centro ugdytinės, folkloro ansamblio „Cyrulelis“ dainininkių Irenos Barbšienės, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausiosios specialistės, Lolitos Gabšienės, „Yamaha“ muzikos mokyklos Gargždų skyriaus vadovės, Margaritos Kiudytės, prokurorės su dukrele Veronika atliekami muzikiniai numeriai, tautiniai rūbai.
Vakaronės dalyviai susidomėję klausėsi folkloro ansamblio dainininkių žemaičių tradicinių ir Mažosios Lietuvos apdarų kūrybingo pristatymo.
Antrąją savaitės dienos popietę priešmokyklinių grupių ugdytiniams edukacinę valandėlę organizavo Valentina Kaubrienė, meno kūrėja. Ugdytiniai, jų tėveliai, įstaigos darbuotojai, svečiai susipažino su meno kūrėjos darbais: siuvinėtomis staltiesėmis, takeliais, servetėlėmis, kalėdinėmis puošmenomis. Namuose ugdytiniai eglutes papuoš valandėlės metu sukurtais angeliukais.
Trečiąją savaitės dieną priešmokyklinių grupių ugdytiniai lankėsi Gargždų krašto muziejuje. Jiems edukacinę valandėlę organizavo edukatorė Gintarė Sargūnaitė. Vaikai į įstaigą grįžo kupini žinių ir įspūdžių.
Kūrybinių darbų dirbtuvėlėse ugdytiniai lipdė šaukštus iš sūrios tešlos, kūrė sveikinimo atvirukus vienišam žmogui, puošė skaras tautiniais meno elementais ir kt. Vyresnių grupių ugdytiniai kartu su auklėtojomis kūrė netradicinę eglutę.
Ketvirtosios dienos literatūrinio-muzikinio vakaro „Vo bova tep…“ metu ugdymo centro salė vos talpino dalyvius. Renginį organizavo dviejų tarmių atstovės: Rita Dumašienė, logopedė metodininkė, gimusi ir užaugusi Aukštaitijoje, ir Virginija Martyšienė, auklėtoja metodininkė, gimusi ir užaugusi Žemaitijoje. Joms talkino Jūratė Dirškienė, vyresnioji ikimokyklinių įstaigų muzikos vadovė.
Jos apibūdino aukštaičių, žemaičių, dzūkų ir suvalkiečių charakterius. Galėjome patys tuo įsitikinti gyvai išgirdę Rasos Rusteikienės, Elzės mamos, dainuojamas dainas žemaitiškai ir Onos Jancienės, Austėjos promočiutės, dzūkiškas ir žemaitiškas dainas. O štai Kristina Petrošienė, Matuko mama, pasaką paskaitė žemaičių tarme, be to, ji ir kalba šia tarme.
Rimvydas Alšauskas, Gretos tėvelis, sakė, kad jam labai patinka dzūkų kalba, nes jo tėvelis buvo dzūkas. Visi suklusome klausydami istorijos apie melagį, kuris lydekas gaudė, dzūkiškai.
Kaip atsirado Kapstato ežeras prie Endriejavo, žemaitiškai papasakojo Simona Šerpytytė, Kajaus mama.
Roberta Vendelienė su anūke Kotryna skaitė eiles apie varną, deklamavo eilėraščius žemaitiškai.
Savo kūrybos eiles „Odė Žemaitijai“ skaitė Aldona Bitkerienė. Skaitovės anūkė Dainė pademonstravo tautinius rūbus. Močiutės naminiai sausainiai pagal senovinį receptą buvo ypatingi.
Per viktoriną „Pasakyk žodį įvairiomis tarmėmis“ teko gerai pasukti galvas tarmių žinovams.
Nuo mamų, tėvelių, senelių ir prosenelių neatsiliko ir ugdytiniai bei ugdymo centro ir Gargždų lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ pedagogės. Ugdytiniai šoko lietuvių liaudies šokius, papasakojo įdomų įvykį žemaitiškai, o pedagogės padainavo sutartinę.
Žemaitė ir Aukštaitė ragino šeimas nesigėdyti kalbėti tarmiškai šeimose, tarp giminių, draugų. Jos drąsino kalbant ir bendrine kalba įterpti vieną kitą žodį tarmiškai, tegu girdi vaikai, tai mūsų palikimas.
Renginio pabaigoje dainą „Žemėj Lietuvos“ (žodžiai Kęstučio Vasiliausko), dainavo ir dideli, ir maži. Daina priminė, kad esame lietuviai ir dažniau reikia rinktis draugėn.
Filmuotą medžiagą rasite adresu www.operatoriusvalensas.com – You Tube Žemaitiškas vakarėlis „Vo bova tep…“
Penktosios savaitės dienos rytą Irena Vilutienė, auklėtoja metodininkė, ir Jūratė Dirškienė, vyresnioji ikimokyklinių įstaigų muzikos vadovė, pakvietė ugdytinius žaisti liaudies žaidimų, klausytis pasakų, sakmių žemaičių tarme.
Savaitė kupina renginių, veiklos neprailgo nei organizatoriams, nei ugdytiniams, nei tėveliams. Vaikams, daugumai jų tėvelių buvo puiki pažintis su savo tautos ir Lietuvos tradicine kultūra.
Iš kartos į kartą perduodama tautos dvasinė patirtis ilgus šimtmečius padėjo lavinti augančią kartą.
Perimant paveldėtą patirtį ir kultūros vertybes, vaikas skatinamas elgtis pagal priimtas dorovės normas. Vaikų įgytos etnokultūrinės žinios ir patirtis palaipsniui subrandina artimą, nuoširdų santykį su savo kraštu, jo praeitimi ir dabartimi.
Rima BUTKUVIENĖ
Gargždų ugdymo centro „Naminukas“ direktoriaus pavaduotoja ugdymui
