Fizinio asmens bankrotas – ne tik skolų nurašymas
Beveik prieš pustrečių metų įsigaliojus Fizinių asmenų bankroto įstatymui, Klaipėdos rajono apylinkės teisme gauti 67 pareiškimai. Jis gelbsti dėl nenumatytų priežasčių nemokius tapusius žmones. Daugeliu atvejų tai atsitiko dėl nesėkmingo verslo arba įsigijus brangaus nekilnojamojo turto.
Apie tai, kaip gali žmogus bankrutuoti Lietuvoje, kalbėjomės su Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Jurgita Grigoniene.
– Kas gali kreiptis dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo?
– Nemokūs asmenys, kai, jų nuomone, negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurių suma viršija 25 minimalias mėnesines algas (šiuo metu 7 500 Eur). Bankroto byla negali būti keliama, jei asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių: piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis, dėl azartinių lošimų. Taip pat ir baustiems už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, kuriais pažeidžiama ekonomika, verslo tvarka, finansų sistema.
Sudaryta galimybė bankrutuoti fiziniams asmenims, ūkininkams ir individualia veikla užsiimantiems žmonėms. Fizinio asmens bankroto įstatymo paskirtis – atkurti asmens mokumą. Teismas numato maksimalų bankroto bylos terminą – 5 metus. Tuo laikotarpiu, ką bankrutuojantysis buvo įgijęs, uždirbęs, būna paskirta atsiskaitymams su kreditoriais.
– Kokios priežastys dažniausiai priverčia žmones bankrutuoti?
– Sudarydami sutartis su kreditoriais, jie negali numatyti visų gyvenimo situacijų: kad neteks darbo, susirgs, iširs santuoka ar įvyks nelaimė, dėl kurios nepajėgs vykdyti prievolės. Dažniausios priežastys – nesėkmingas verslas ir nekilnojamojo turto įsigijimas prieš krizę. Fizinio asmens bankroto įstatymas – galimybė subalansuoti krizės padarinius šalies gyventojams, pirkusiems brangų, kainos vertės neatitikusį būstą. Pasitaiko ir kitokių atvejų, kaip antai mirė verslininkas, o jo žmona nepajėgė grąžinti skolos.
– Ar visiems, pateikusiems pareiškimus dėl fizinio asmens bankroto, iškeltos bylos?
– 2013–2015 m. gavome 67 pareiškimus. Atsisakyta iškelti 4 asmenims, tačiau Klaipėdos apygardos teismas pagrįstai neiškelta pripažino tik vieną bylą.
Bankrutuoti gali nemokus ir sąžiningas žmogus. Buvęs įmonės savininkas elgėsi nesąžiningai, neatsakingai, buvo nuteistas už sukčiavimą. Po to jis kreipėsi dėl fizinio asmens bankroto. Teismas pripažino, kad jis neatitiko sąlygų bankroto bylai iškelti.
– Kokios teisinės šio bankroto procedūros?
– Užvedus bylą, teismo posėdyje sprendžiama, ar kelti bylą. Iškėlus bylą, teismas nustato lėšų sumą, kuria asmuo gali naudotis sau ir šeimai. Kreditoriai pastebi bet kokį piktnaudžiavimą. Kitos pajamos naudojamos atsiskaitymui su kreditoriais. Nustatomas terminas mokumo atkūrimo planui sudaryti. Tai didelis, sudėtingas dokumentas. Jį tvirtina teismas. Po to procesas persikelia į administratoriaus kabinetą, o teismas stebi proceso teisėtumą. Beje, bankroto administratorių gali pasirinkti pats bankrutuojantysis iš juridinių asmenų, galinčių vykdyti šias pareigas. Kainos įvairios – galima rinktis.
Kreditoriai aktyviai dalyvauja spręsdami skolos susigrąžinimą. Teismų praktika, susijusi su šiomis bylomis, dar tik formuojasi. Nėra baigta nė viena fizinio asmens bankroto byla.
– Ar gali bankrutuoti sutuoktiniai?
– Jie taip pat gali nusimesti skolų naštą. Neretai pašlijus šeimos biudžetui, ji subyra. Sutuoktinis, ėmęsis individualios veiklos, lieka vienas su savo skola.
Įvairių situacijų pasitaiko. Brandaus amžiaus moteris, užauginusi du vaikus, laidavo už sūnų, kuris gavo verslo, kuris nepasisekė, paskolą. Bet mirus dukrai teko globoti nepilnametį anūką. Pensininkės pajamos menkos, sveikata pašlijusi – abu su sūnumi nebeįstengė grąžinti skolos. Ši moteris buvo priversta bankrutuoti, kad baigtųsi skolų išieškojimas.
– Kokios pasekmės bankrutavusiajam?
– Bankrotas nėra malonumas ir ne gudrybė, o tik išeitis, galimybė pradėti gyvenimą iš naujo. Tai skausmingas procesas. Tačiau po 5 metų skolų nebelieka. Pakartotinai bankrutuoti bus galima po 10 metų. Kreipiantis į banką paskolos, bus atsižvelgta į šią aplinkybę.
- Klaipėdos rajono apylinkės teisme 2013–2015 m. gauti 67 pareiškimai dėl fizinių asmenų bankroto. Bankrutuojančiųjų amžius – nuo 27 m. iki 62 m.
- 2013 m. pirmosios instancijos šalies teismuose gauta 318 civilinių bylų dėl fizinių asmenų bankroto, o 2014 m. – 633.
