Folkloro šventė „Auga vuobelelė“ pražydo Kvietiniuose
Prie Kvietinių mokyklos-darželio pasodintos obelaitės primins folkloro šventę. Iš kairės – projekto vadovė J. Dapkienė.
Per sodų žydėjimą penktą kartą Klaipėdos rajono folkloro ansambliai susirinko į šventę „Auga vuobelelė“. Praėjusį savaitgalį liaudies muzika ir dainos skambėjo Kvietiniuose, bendruomenei, mokyklai-darželiui ir folkloro ansambliui „Kveitys“ parengus projektą „Žmogaus ir medžio santykis etnokultūroje“. Entuziastai, puoselėjantys etnokultūrą, saugo tautos pamatą, ugdo pilietiškumą.
Prie tvenkinio – apie medį ir žmogų
Į kvietimą atsiliepė 5 rajono folkloro ansambliai, kurie saulėtą praėjusį šeštadienį susitiko Kvietiniuose, prie tvenkinio. Viename krante sustojo „Lažupis“ iš Dovilų (vad. Lilija Kerpienė), „Cyrulelis“ iš Gargždų (vad. Vidmantas Radavičius), kitame – kvietiniškių „Kveitys“ (vad. Regina Jokubaitytė), „Vėlingis“ iš Priekulės (vad. Rūta Vildžiūnienė), „Žiogupis“ iš Girkalių (vad. Svajūnė Anužienė). Kai vieni apdainavo ąžuolą, kiti užtraukė apie beržą, klevą, o mažieji kvietiniškiai, nuo 2 iki 10 metų amžiaus, dainavo apie liepą, šermukšnį.
Juk medis liaudies sąmonėje – gyvenimo simbolis: žydėjimas, brendimas – kaip ir žmogaus. Gilios sąsajos tarp gamtos ir žmogaus atsispindi senovinėse dainose.
Pasak „Lažupio“ vadovės L. Kerpienės, folklorui reikia atitinkamos erdvės. „Kadaise kaimai konkuruodavo dainomis: tylų vasaros vakarą būdavo uždainuos viename, netrukus atsilieps kitame, ir trečiame užtrauks. Daina paveiki – ir džiaugsmas, ir grožis, ir liūdesys liejasi, – kalbėjo ji. – Kvietiniškių sumanymas festivalį pradėti prie tvenkinio atitiko folkloro esmę.“
Šeimą simbolizuojanti obelis
L. Kerpienė pridūrė, kad folkloras – ne tik dainos, bet ir tautosaka, instrumentika, šokiai, žaidimai. Taigi savaitgalį Kvietiniuose susibūrusieji folklorininkai atskleidė visus savo gebėjimus. Bet pajausti praeities dvasią mažai kvietiniškių panoro. Visgi išgirdę dainas, išėjo iš trobų pasiklausyti. Žvelgė į iškilmingą folkloro ansamblių dalyvių eiseną, su dainomis ir muzika kylančią į kalnelį. Saulėje spindėjo tautiniai rūbai, ant skruostų – prakaito lašeliai. Ne juokai karštyje ištverti storais sijonais, liemenėmis, prijuostėmis pasipuošus. Tačiau be tautinių kostiumų neliktų dalies žavesio.
Visi pasuko į Kvietinių mokyklos-darželio kiemą, kur folkloro šventės garbei buvo pasodintos dvi obelaitės. Jaudinančiai skambėjo populiari daina „Auga vuobelelė“. Pasak šios įstaigos direktorės, projekto „Žmogaus ir medžio santykis etnokultūroje“ vadovės Janinos Dapkienės, obelis simbolizuoja šeimą: tėvai, vaikai ir seneliai, tai globa ir sauga.
O Kvietinių bendruomenės namų kiemelyje folkloro ansamblių dalyviai dainavo, šoko, į ratelį kvietė užsukusiuosius pasmalsauti.
Dainuoja tėvai su vaikais
Kvietinių mokykloje-darželyje etnokultūra integruojama į mokomuosius dalykus. „Pagarba įstaigai, kurioje mokoma pažinti, suprasti, atrasti etnokultūrą“, – ištarė L. Kerpienė.
J. Dapkienė prisipažino esanti vyriausia Kvietinių folkloro ansamblio „Kveitys“ dalyvė. Ji pasakojo, kaip prieš 7 metus padėjo vadovei Reginai Jokubaitytei jį suburti. Tuomet nedaugelis tikėjo ansamblio ateitimi. „Dabar jį lanko tėvai su vaikais – jis turi ateitį“, – neabejojo pedagogė.
Kvietiniškis Mantas Valaika sakė, kad pirmoji šiame ansamblyje save atrado žmona Vitalija, kuri pakvietė jį ir vaikus.
Stefa Zonienė antrus metus dainuoja ansamblyje. „Repetuojame, dainuojame – išliejame, kas ant širdies guli. Čia dalyvauja šeimos su vaikais, tik aš – vienišė“, – šyptelėjo pašnekovė.
Šventėje dalyvavusi Šilutės rajono „Verdainės“ ansamblio narė Virginija Macijauskienė sakė norėjusi palaikyti „Kveičio“ vadovę R. Jokubaitytę ir pasidžiaugti folkloro švente. „Liaudies dainos, iš širdies plaukiančios, man pačios gražiausios“, – sakė ji ir labai stebėjosi, kad iš didelio kaimo tiek mažai žmonių susirinko.
„Kur jūs, kvietiniškiai?“ – retoriškai klausė J. Dapkienė. Visgi pasidžiaugė, kad išgirdę dainas, išėjo iš trobų pasiklausyti. „Norėjome netradicinio renginio – pradėjome prie tvenkinio, kad atskleistume praeities dvasią. Gal vakare būtų daugiau susirinkę?“ – svarstė pašnekovė.
Graži tradicija – pabūti kartu
„Norėčiau, kad renginys būtų masiškesnis – dabar vieni kitiems šokame, dainuojame, – kalbėjo „Vėlingio“ vadovė R. Vildžiūnienė. – Graži tradicija susirinkti neformalioje, neoficialioje aplinkoje – ne konkuruoti, varžytis, o pabūti kartu. Ne scenoje, ne pasirodymui, ne pasipuikavimui. Džiugu matyti besišypsančius veidus.“
Pasak jos, folkloro žanras skelbia: ateik kartu dainuoti. Tačiau tai subtilu. „Kita vertus, dabar suniekintas šis žanras, šaipomasi iš tarmių. Tik Tarmių metais šiek tiek pakylėtos buvo. Niekinamas ir tautinis kostiumas“, – apgailestavo R. Vildžiūnienė ir pridūrė, kad čia susirinkusiesiems jis nuostabus.
„Folkloras – ne scenos renginys. Etnokultūra – prigimtinė kultūra: ji yra mumyse, pakylėta širdyse, o ne ant scenos“, – dėstė Girkalių skyriaus meno vadovas, Lietuvos etnokultūros ugdytojų sąjungos pirmininko pavaduotojas, folkloro festivalio „Auga vuobelelė“ sumanytojas Egidijus Skarbalius. Pirmoji šventė – Girkalių obelų sode. Trejus metus čia rinkosi folklorininkai. Pernai festivalis vyko Priekulėje. Pasak E. Skarbaliaus, šiemet Kvietiniuose – savitas sumanymas, daugiau koncertinio pasirodymo.
„Šiandien susirinko tie, kuriems džiaugsmas pabūti kartu. Etnokultūrą reikia ugdyti mokykloje – pilietiškumo neišugdysi be etninių šaknų“, – teigė jis.
Renginyje dalyvavusi rajono vicemerė Violeta Riaukienė „Bangai“ kalbėjo: „Man labai patinka senovinės dainos – tautos pamatas. Pagarba kolektyvams, puoselėjantiems etnokultūrą. Kol ji gyva – tauta gyvena. Gaila, kad šiuolaikinis jaunimas mažai tuo domisi. Kvietiniškiai ugdo etnokultūrą.“
Kitais metais folkloro ansambliai per obelų žydėjimą rinksis Doviluose.
