Gardžiuokimės su… ilgaamže Bronislava Čeblauskiene iš Agluonėnų
Gilios senatvės dienas Agluonėnuose su dukra Rimante leidžianti aukštaitė B. Čeblauskienė jaučiasi lepinama, bet valgį gali išsivirti pati. Kadaise ji dirbo virėja mokyklos valgykloje, sukdavosi ir savo namų virtuvėje – gardžiai maitino šeimą.
Rimantė iki šiol prisimena mamos firminius „kepaliukus“, kurių kvapas vaikystėje grįžus iš mokyklos pasitikdavo kieme. „Išvirdavau bulves, nulupdavau lupenas, sumaldavau, dėdavau miltų, įberdavau druskos ir sumaišydavau. Iškočiojusi supjaustydavau nedideliais gabalėliais ir kepdavau orkaitėje. Iškeptus sudėdavau į keraminį puodą, užpildavau grietine, įmesdavau sviesto ir patroškindavau“, – atskleidė 98-uosius skaičiuojanti B. Čeblauskienė, vyriausia Agluonėnų seniūnijos gyventoja. Aukštaitė mokėjo ir „žemaitiškus“ blynus kepti, kuriuos gamino iš virtų bulvių, miltų, įmušdavo kiaušinį. Viską sumaišydavo ir formuodavo blynus, į kuriuos dėdavo virtos maltos mėsos. Juos kepdavo aliejuje.
Aukštaitiškų valgių ji išmokė ir savo dukrą, bet ši, kelis dešimtmečius gyvendama Agluonėnuose, kai kuriuos receptus improvizuoja. Pavyzdžiui, aukštaičiai į burokėlių sriubą nedėdavo bulvių – jų patiekdavo atskirai. Bronislava virdavo labai gardžią burokėlių sriubą su džiovintais grybais. Supjausčiusi (ne sutarkavusi) virtus burokėlius dėdavo į sultinį, išvirtą su rūkytu kumpiu. Dėdavo morkų, kepintų svogūnų ir paruoštų grybų (išmirkytų, virtų), pagardindavo druska. Šalia burokėlių sriubos lėkštutėje patiekdavo virtų bulvių.
Ilgaamžė, kuriai iki šimtmečio trūksta poros metų, valgo viską, išskyrus žuvį. „Mūsų krašte jų nebuvo“, – šypsodamasi teisinosi ji. Visgi Bronislava mėgsta stintas, valgo lašišą, silkę. Jai labai patinka sūdyti lašiniai, kuriuos dukra moka skaniai paruošti su česnaku, pipirais. „Valgykite lašinius su juoda duona ir ilgai gyvensite“, – linksmai patarė ilgaamžė, kuri per šventes paragauja šampano ir kito stipresnio gėrimo.
Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.
