Gardžiuokimės su istorinių patiekalų žinove Edita
Užburiantis Vilhelmo teatrų festivalis „Kraštas“, praėjusį šeštadienį vilnijęs ant Kuršių marių, festivalio dalyvius pribloškė ne tik menine išmone, bet dar nustebino ir gastronominio paveldo demonstracija bei degustacija.
Festivalio dalyvius, „parplaukusius“ iš teatrų pasirodymo Kuršių mariose ir dar neatsikvošėjusius nuo patirtos magijos, vakaro žaroje ant marių krašto laukė levandomis dvelkiantis ilgas stalas, gausiai nukrautas užkandžiais, menančiais dar vikingų laikus. Kol gausus būrys festivalio dalyvių aikčiojo iš nuostabos pamatę tokią gausą gėrybių, Edita Nurmi, amatininkų gildijos „Lamata“ narė, senovinių augalų sodo įkūrėja Drevernoje bei senovinių valgių žinovė šypsodamosi stebėjo svečių reakcijas. O jos buvo tokios pozityvios. Kaip gi nepasidžiaugsi burnoje tirpstančiomis džiovintomis slyvomis, vytintos mėsos bryzeliu, minkštutėle duonele su sviestu, pagardintu žolelėmis, sėklomis. Viskas šviežia, natūralu,o jau koks apetitas gamtos prieglobstyje.
Istorinių patiekalų rekonstruktorė E. Nurmi nustebusiems ir klausinėjantiems istorinių patiekalų ragautojams ne kartą yra priminusi, kad senovinių patiekalų receptus jai padėjo atkurti Skandinavijos muziejai, bendraminčiai iš Skandinavijos, tarp kurių yra ir knygų apie vikingų laikotarpio virtuvę autorių. Be to, atkuriant receptus remiamasi ir archeologine medžiaga, įvairiais rašytiniais šaltiniais. Edita bendradarbiauja ir su kuršių genties istorijos klubu „Pilsots“, beje taip pat dalyvavusiu Vilhelmo teatrų festivalyje.
Edita šiuolaikiniams žmonėms akcentuoja, kad anksčiau žmonės viską iki aguonos grūdo sunaudodavo. Nė lašas neprapuldavo. Ji pasakoja, kad štai Islandijoje šviežią mėsą išlaikydavo iki trijų savaičių, nors šaldytuvų nebuvo. Ją panardindavo į t sūrio išrūgas. Išrūgos labai suminkština mėsą ir pagerina jos skonį. Jokių prieskonių nereikia. Seniau nebuvo pipirų, česnakų. Šeimininkės naudojo kitokius prieskonius – ožrages, garstyčias, builių šaknis, kadagių šakeles ir uogas, krienus, bruknes, spanguoles, medų.
„Visko reikia prikaupti per vasarą. Vis galvodavau, kaip išvytinti mėsą, kad jos musės neapdergtų. Išsiaiškinau, kad tam puikiai tinka bitkrėslės – tokios geltonos gėlės, tarsi ramunės be baltų lapelių. Apkrauni bitkrėslių maišelius aplink mėsą – musės nė artyn neskris”, – patarimais edukacijose dalijasi istorinių valgių rekonstruktorė E. Nurmi.
Parengė
Vilija BUTKUVIENĖ
Autorės nuotr.
