Gardžiuokimės su kvietiniške Stefa Zoniene

„Vaikystėje gaminti nepatiko, galėjau tik indus plauti ir valgyti. Gaminti pradėjau tada, kai ištekėjau“, – šypsodamasi prisipažino Stefa Zonienė, anksčiau receptų ieškojusi žurnaluose, dabar – internete.
O ką dabar gamina Stefa, kai į Kvietinius pas ją užsuka dukros ir sūnaus šeimos – iš viso dešimt žmonių. „Kad visi būtų sotūs, o man prie puodų nereikėtų per ilgai nugaros lenkti, dažniausiai gaminu vištienos kepsnius arba guliašą. O desertas – obuolių pyragas iš mano sodo obuolių ir naminių kiaušinių“, – trumpai paaiškino šešių anūkų močiutė. Pasak jos, vienas nemėgsta vieno, kitas – kito, o paprastą obuolių pyragą valgo visi, svarbu miltų nepadauginti.
Beveik visko, ko reikia kasdieniams ir šventiniams patiekalams, Stefa užsiaugina savo darže. Šeimos poreikiams čia dera bulvės, morkos, svogūnai, moliūgai ir kitos daržovės. Jomis apdalija ir vaikus, ir pati žiemai turi. „Man patinka gaminti iš to, ką pamatau atidariusi šaldytuvą, ir to, ką pati esu užsiauginusi“, – sakė moteris, neleidžianti niekam, kas užaugo, be naudos prapulti. Ne be reikalo namuose net du šaldikliai. O ko juose negalima užšaldyti, panaudojama kitaip: iš vienų obuolių – sultys, kiti suvalgomi švieži, treti džiovinami ir tampa šilta dovanėle švenčių proga draugams. Moliūgai ne tik sriubai, bet ir saldainiukams gaminti, cidonija – ne tik dėl grožio pavasarį, bet ir dėl sirupo ir džiovintų iš jo išgriebtų skiltelių. O kur dar vyšnios, trešnės, kriaušės…
Stefa žiemai pasiruošia ir prieskoninių žolelių. Ji pataria susimalti žieminių česnakų žiedų, kurie vasaros pabaigoje virsta svogūnėliais: „Juos susmulkinu trintuvu, įpilu truputį aliejaus, druskos ir supilu į mažas dėžutes, kurias laikau šaldik­lyje. Taip pat galima pasiruošti ir prieskoninių žolelių.“
Virtuvėje ypatingų įmant­rybių nemėgstanti S. Zonienė „Bangos“ skaitytojams pasiūlė išsivirti porų sriubos.
Laima ŠVEISTRYTĖ

Porų sriuba
Reikės susmulkinto poro (gali būti ir šaldytas), sultinio, bulvių, trupučio druskos, pakepinto svogūno, morkos ir paprikos. Kai išverda bulvės ir poras, juos reikia sutrinti. Tada sudėti tai, kas pakepinta, bet nebetrinti. Dėl skonio galima įberti smulkintų petražolių, čiob­relių ar raudonėlio.